2022 m. gegužės 26 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

 Seimas pradėjo svarstyti Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuriuo siekiama teisiškai sureguliuoti ir užtikrinti santuokos nesudariusių, bendrą gyvenimą kuriančių asmenų – partnerių – teisių ir teisėtų interesų apsaugą, reglamentuoti šių asmenų tarpusavio pareigas.

Pasak projektą pristačiusios Seimo narės Jurgitos Sejonienės, Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra ne tik dalies visuomenės lūkestis, bet ir ilgai besitęsianti valstybės skola nesusituokusiems asmenims. „Būtina atsižvelgti į tos visuomenės grupės interesus, kuri dėl vienų ar kitų priežasčių nesudaro santuokos, tačiau veda bendrą socialiniais, dvasiniais, moraliniais aspektais susietą gyvenimą. Būtina išspręsti praktinius tokio gyvenimo klausimus“, – pažymėjo parlamentarė.

Teikiamu projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius, taip pat partnerių turtinius santykius su trečiaisiais asmenimis.

Toks teisinis reguliavimas padės fiziniams asmenims išspręsti pagrindines praktines problemas, kylančias partnerių tarpusavio asmeniniuose santykiuose, taip pat partnerių santykiuose su trečiaisiais asmenimis (pavyzdžiui, naudojimas ir disponavimas partneriams priklausančiu bendru turtu, partnerių tarpusavio išlaikymas, paveldėjimas po vieno iš partnerių mirties, susižinojimas sveikatos priežiūros įstaigose ir kita).

Civilinė sąjunga būtų apibrėžiama, kaip yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius. Tokiu būdu, pasak iniciatorių, būtų įtvirtintas lyčiai neutralios registruotos civilinės sąjungos modelis, o teisinės civilinės sąjungos pasekmės atsirastų nuo civilinės sąjungos įregistravimo momento. Anot Seimo narės, civilinės sąjungos klausimas susijęs ne tik tos pačios lyties asmenų bendru gyvenimu, bet taip pat ir vyro ir moters gyvenimo kartu.

Pagal projektą, civilinę sąjungą įregistruoti siekiantys asmenys turėtų būti sulaukę pilnametystės, ją būtų draudžiama įregistruoti artimiesiems giminaičiams, o ją registravę ir jos nenutraukę asmenys negalėtų sudaryti santuokos ar įregistruoti civilinės sąjungos su kitu asmeniu. Civilinę sąjungą tvirtintų notaras.

„Įstatymo projektas, noriu labai akcentuoti, yra be jokios aliuzijos į civilinės sąjungos sugretinimą su santuoka. Tai yra visiškai naujas institutas, apibrėžiamas ir reguliuojamas atskiru įstatymu. Todėl lydimuosiuose projektuose siūlome atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso Šeimos knygoje, taip pat civilinė sąjunga būtų registruojama ne Civilinės metrikacijos biure ir juo labiau ne bažnyčioje, o pas notarą. Tai yra nebūtų taikomos tradicinės santuokos įregistravimo procedūros, nebūtų galimybės įgyti partnerio pavardės, nebūtų jokios galimybės įsivaikinti partnerio vaikų iš ankstesnių santykių arba svetimų vaikų“, − sakė J. Sejonienė.

Įstatymo projektu būtų reglamentuotas partnerių turto teisinis režimas, paveldėjimo teisė, atstovimo ir veikimo kito partnerio vardu teisė.

Už Civilinės sąjungos įstatymo projektą (Nr. XIVP-1694) po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, prieš − 49, susilaikė 6 parlamentarai.

Seimas po pateikimo taip pat pritarė Seimo Pirmininko pavaduotojo Pauliaus Saudargo pristatytiems Civilinio kodekso pakeitimams (projektas Nr. XIVP-1717), kuriais siekiama reglamentuoti asmens teisės į artimą ryšį pripažinimą.

Jame siūloma įvirtinti, kad artimas ryšys – tai asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio. Pasak parlamentaro, pagal projektą, artimą ryšį savaime turėtų šeimos nariai bei artimieji giminaičiai, tai žmonės gyvenantys šeimoje.

Artimą ryšį taip pat turėtų asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, ir asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai arba yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo.

Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete, papildomu – Žmogaus teisių komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 21 d.