Spaudos centras
Spaudos centras
Visi ūkininkaujantys žino, kad rapsai reikalauja itin tiksliai, laiku ir pagal geriausią ūkyje taikomą praktiką atlikti agrotechnikos darbus. Tačiau šiemet daugelio ūkių planus pakoregavo klimatas: vėluojanti javapjūtė, perteklinė drėgmė ir permainingi orai privertė ūkininkus taikytis prie gamtos diktuojamų sąlygų. Kaip šiuos iššūkius pavyko įveikti skirtinguose Lietuvos regionuose, fiksavo LŽŪKT augalininkystės konsultantai Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinėje sistemoje (IKMIS).
Asta Kiminienė, Akmenės r.
Stebimame lauke žieminiai rapsai nuo rugpjūčio dygsta labai netolygiai – tam įtakos turėjo minimalus žemės įdirbimas. Dėl gausaus šiaudų kiekio dirvos paviršiuje augalams buvo sunku prasikalti, todėl sudygimas prastas.
Lauko pakraštyje, palei vandens griovį, rapsus papildomai pažeidė šliužai. Nors dažnai teigiama, kad šliužų problema būdinga tiesioginės sėjos laukams, šiemet situacija kitokia – dėl lietingo ir vėsaus sezono šliužams susidarė itin palankios sąlygos daugintis ir plisti. Jie smarkiai pakenkė rapsų pasėliams ir aplinkiniuose ūkiuose.
Rima Balsytė, Joniškio r.
Šiemet augalai derlių subrandino vėliau nei pastaraisiais metais, o javapjūtės eigą stabdė dažni lietūs. Kai kuriuose ūkiuose situacija buvo itin įtempta – vieną dieną dar kulti, o kitą jau tame pačiame lauke sėti žieminiai rapsai. Įprastai ūkininkai rapsus sėja rugpjūčio 8–25 dienomis, kad augalai spėtų pasiruošti žiemojimui. Tačiau šiemet rugpjūčio antrąją pusę lydėjo lietūs. Per Joniškio rajoną gausesni lietaus debesys praslinko rugpjūčio 23-iąją – kai kur net liūtys. Meteorologinių stočių duomenimis, Žagariškių kaime išmatuota 9,8 mm, o Kepalių kaime – 8,2 mm kritulių.
Žieminiai rapsai 'Dominator H' rugpjūčio 24 d. pasėti į lygų 7,92 ha skustą lauką po žieminių miežių. Dirvožemis – priemolis, laukas paruoštas gerai. Stebėjimo dieną dirva buvo drėgnoka, tačiau žemė nuo augalų šaknų lengvai byrėjo. Vidutinis pasėlio tankumas – 54 augalai kvadratiniame metre.
Sėjant rapsai patręšti DAP 18–46 trąšomis po 120 kg/ha, o 2025 m. rugsėjo 5 d. per lapus papildomai tręšta mikroelementinėmis trąšomis Profi Boro 150 – 1,0 l/ha norma.
Stebėjimo dieną augalai turėjo vidutiniškai 8 išsivysčiusius lapus, vidutinis šaknies storis siekė apie 8 mm, o augimo kūgelio aukštis – apie 16 mm. Šie rodikliai rodo, kad augalai gerai išsivystę ir pasiruošę sėkmingai peržiemoti.
Po sėjos pasėlyje plačialapės piktžolės naikintos herbicidais Clomate – 0,2 l/ha ir Rapsan 500 SC – 1,5 l/ha. Rapsus tankinančių piktžolių šiuo metu nėra. 2025 m. rugsėjo 5 d. javų pabiros naikintos Fortune – 1,3 l/ha, tačiau pavienių pabirų dar matyti. Gausiau jos sudygo juostomis – tose vietose rapsai retesni ir šiek tiek smulkesni.
Apžiūrėjus augalus nustatyta, kad 65 proc. jų pažeisti kopūstinio šakninio paslėptastraublio lervų, o 25 proc. – lapkočių minamusių lervų. Rugsėjis buvo vėsus, tačiau spalis, kaip ir pranašauta, pasitaikė šiltesnis, todėl rapsai purkšti augimo reguliatoriumi Caryx – 0,7 l/ha, siekiant pristabdyti augimą ir apsaugoti nuo rudenį plintančios fomozės.
Lieka tikėtis gero žiemojimo ir sėkmingo pavasario starto.
Jurgita Ališauskienė, Jurbarko r.
2025 m. rudeninė sėja ūkininkams kėlė nemažai iššūkių ir papildomų svarstymų. Daugelyje laukų ji vyko vėliau nei praėjusį sezoną – dirvos buvo pernelyg drėgnos, o kai kur net šlapios, todėl dalyje plotų rudeninės sėjos apskritai nepavyko atlikti. Pagal meteorologinių stočių duomenis, Jurbarko rajone nuo rugpjūčio 15 d. iki rugsėjo 10 d. iškrito 43–49,6 mm kritulių, didžioji jų dalis – rugpjūčio 22–23 d. ir rugsėjo 2 d. Šis laikotarpis sutapo su pagrindiniu rapsų sėjos metu. Vidutinė oro temperatūra tuo laikotarpiu siekė 16,3–16,6 °C.
Stebimasis rapsų pasėlis pasėtas rugpjūčio 21 d. po žieminių kviečių. Laukas prieš sėją buvo suskustas ir apsėtas diskine sėjamąja, sėklos norma – 2,4 kg/ha. Pasėta veislė 'DK Placid' – aukštaūgiai, žieminiai hibridiniai rapsai, toleruojantys šaknų gumbą ir turintys atsparumą ropių geltos virusui (TuYV). Ši veislė pasižymi geru žiemkentiškumu, aukštu atsparumu fomozei ir derlingumu, todėl tinkama auginti įvairiomis sąlygomis.
Prieš sėją laukas patręštas diamofosu NP 18–46 – 150 kg/ha norma.
Šiemet Jurbarko rajono ūkininkai susidūrė su keliais iššūkiais – dirvos drėgmės pertekliumi ir kenkėjų gausa: šliužais, minamusėmis, paslėptastraubliais bei kitais kenkėjais. Stebimame pasėlyje taip pat fiksuojami pažeidimai: amarai – 5 proc., minamusės – 55 proc., šakninio paslėptastraublio – 10 proc., kopūstinė kandis – 10 proc.
Žieminiai rapsai vidutiniškai turi po 6 lapus, augimo kūgelio aukštis siekia apie 12 mm, o šaknies storis – 9 mm. Kvadratiniame metre suskaičiuota vidutiniškai 35 augalai.
Gerai žiemoti pasiruošusiam augalui būdingas 20–30 mm neviršijantis augimo kūgelis, daugiau kaip 5 mm storio šaknis, 5 ir daugiau lapų, o pasėlio tankumas turėtų būti 25–50 augalų kvadratiniame metre.
Stebimas pasėlis atitinka šiuos rodiklius, todėl laikomas gerai pasiruošusiu žiemai.
Snieguolė Sarapinienė, Kaišiadorių r.
Ūkininkai šiemet žieminius rapsus pasėjo viena ar dviem savaitėmis vėliau nei įprastai. Rudeniniams priežiūros darbams taip pat netrūko iššūkių – purškimus teko derinti tarp šalnų ir lietingų dienų.
Stebimasis pasėlis pasėtas rugpjūčio 22 d., kartu su sėja įterptos NPK 10-26-26 trąšos. Piktžolės naikintos iškart po sėjos, naudojant Kalif 360 CS ir Rapsan 400 herbicidus.
Šiame lauke žieminiai rapsai pasėti tinkamu laiku, tačiau permainingos oro sąlygos stabdė jų vystymąsi. Pasėlis išsivystęs netolygiai – matyti plotų su gerokai smulkesniais augalais. Tai lėmė užmirkęs, molingas dirvožemis. Apžiūrėti augalai turėjo vidutiniškai po 5 lapus, gerai išsivysčiusias šaknis, kurių vidutinis storis – 8 mm, o augimo kūgelio aukštis – 9 mm. Tai vidutiniai rodikliai – geriau išsivysčiusių augalų parametrai geresni, beje, jų pasėlyje daugiau nei silpnesnių.
Augalų peržiemojimą daugiausia lems žiemos oro sąlygos. Rapsų atsparumas šalčiui priklauso nuo augalų išsivystymo ir užsigrūdinimo, kuris trunka 4–6 savaites. Tinkamai grūdinantis iš augalų ląstelių pasišalina laisvas vanduo, todėl nesusidaro ledo kristalai – tai padeda rapsams sėkmingai ištverti žiemą.
Vos įžengus į stebimą rapsų pasėlį, iš karto pastebima šliužų problema. Daugiausia pažeidimų matyti lauko pakraščiuose, kur augalų lapai vietomis smarkiai išgraužti. Apžiūrint rasta įvairaus dydžio šliužų, o einant lauko vidurio link, pažeidimų mažėja. Ūkininkas bandė juos kontroliuoti – pakraščiuose išbarstė granules, tačiau to nepakako. Šliužai yra itin atsparūs – maitinasi esant vos 1–2 °C temperatūrai ir pakelia iki 8 °C šalnas. Pavojingiausias laikotarpis – iki 4 lapelių tarpsnio, kai šie kenkėjai gali visiškai sunaikinti augalus.
Pasėlyje taip pat aptikti kopūstinės minamusės pažeidimai. Jų žalos rudenį netrūksta daugelyje žieminių rapsų laukų – ant lapų matyti šviesios dėmės, likęs tik lapo epidermis. Dažniausiai pažeidžiami senesni, geriau išsivystę lapai, o ne jauni, besiformuojantys. Šiuo metu lervučių lapuose nebėra – jos jau nusileidusios į dirvą žiemoti.
Be to, aptikti augalai, pažeisti kopūstinio šakninio paslėptastraublio. Prie šaknies kaklelio matomos apvalios išaugos, o prapjovus jose randama balkšvų lervučių. Tokie pažeidimai ypač pavojingi silpnesniems, menkai patręštiems pasėliams – jie lėčiau auga, silpniau žiemoja ir mažiau dera.
Tarp apžiūrėtų augalų rastas ir vienas, turintis šaknų gumbą – vieną sunkiausiai kontroliuojamų dirvoje plintančių grybinių ligų. Ją sukelia dirvožemyje išliekančios grybo sporos, kurios pažeidžia bastutinių šeimos augalų šaknis. Dėl to šaknys deformuojasi, sustorėja, susidaro gumbai ar išaugos, o augalo vystymasis sulėtėja. Į dirvą pasklidusios sporos gali būti pernešamos į kitus laukus. Ligos požymiai dažniausiai pastebimi jau rudenį – pagrindinės ar šoninės šaknys sustorėja, deformuojasi, susidaro nebūdingi augalui šaknies dariniai. Esant silpnam patogeno išplitimui, deformacijos susidaro tik ant šoninių augalo šaknų.
Vėliau šaknys sutrūkinėja, pasidaro bespalvės su mažu šakniaplaukių kiekiu, sutrinka vandens bei maisto medžiagų pasisavinimas. Sausros metu ant augalo lapų išryškėja maisto medžiagų trūkumo požymiai, o užkrėsti augalai nustoja augti, šaknys pradeda pūti.
Romas Paksas, Klaipėdos r.
Nepaisant itin nepalankių rugpjūčio orų, ūkininkui pavyko į suartą žemę pasėti žieminius rapsus. Žieminiai rapsai pasėti rugpjūčio 22 d., sėklos norma – 2,7 kg/ha. Sėjimo metu įterpta 230 kg/ha NPK 10-26-26 trąšų. Pasirinkta veislė – 'DK Excited', pasižyminti geru žiemkentiškumu, ankstyvumu ir atsparumu fomozei, verticiliozei bei ankštarų atsidarymui.
Meteorologinės sąlygos, lydėjusios rapsų pasėlius iki vertinimo dienos: nuo sėjos datos (2025 m. rugpjūčio 21 d.) iki mėnesio pabaigos (rugpjūčio 31 d.) iškrito 41,4 mm kritulių, o vidutinė oro temperatūra siekė 13,8 °C. Rugsėjo mėnesį kritulių kiekis padidėjo iki apie 120 mm, temperatūra šiek tiek pakilo iki 15 °C.
Spalio mėnesį iškrito dar daugiau – per 157 mm kritulių, o vidutinė oro temperatūra sumažėjo iki 11,7 °C.
Per visą rudeninį vegetacijos laikotarpį žieminių rapsų pasėliui teko daugiau kaip 300 mm kritulių, o vidutinė oro temperatūra svyravo apie 13,5 °C. Dėl gausių lietų kai kuriose vietose susiformavo pelkėti plotai, kuriuose rapsai augo silpniau. Vis dėlto šilumos pakako – augalai sukaupė gausų lapų skaičių, o arime pasėti rapsai sėkmingai įsišaknijo ir sustiprėjo.
Nustatyti augalo morfologiniai rodikliai:
Visi pagrindiniai augalų vystymosi kriterijai atitinka – rapsai pasiruošę žiemoti, tačiau išlieka nerimas dėl perteklinės drėgmės, kuri gali mažinti deguonies kiekį dirvožemyje ir neigiamai paveikti šaknų kvėpavimą.
Apžiūrint pasėlį, nustatyta kenkėjų ir ligų pažeidimų: rasta minamusių (5 proc.) ir kopūstinės kandies (25 proc.) pažeistų lapų, taip pat aptikta amarų, fomozės dėmių, rapsinių spragių lapkuočiuose bei šaknų gumbas ant kelių augalų šaknų. Šaknų gumbas dažniausiai plinta drėgnose, rūgščiose dirvose. Reikėtų atskirti šaknų gumbą nuo kopūstinio šakninio paslėptastraublio pažeidimų – pastarojo atveju, prapjovus gumbelį, viduje randamos lervos, o šaknų gumbas yra tuščias, be lervos.
Rudeninė pasėlio priežiūra atlikta tinkamai. Piktžolių kontrolė įgyvendinta laiku – pasėlyje aptikta vos kelios pavienės piktžolės, gebančios prasiskverbti pro tankią rapsų lapiją ir pasiekti saulės šviesą. Pasėlis taip pat purkštas fungicidu, kurio veiklioji medžiaga – tebukonazolas. Ši medžiaga pasižymi apsauginiu, gydomuoju ir naikinamuoju poveikiu patogeniniams grybams, todėl užtikrina efektyvią rapsų apsaugą rudenį.
Apibendrinant galima teigti, kad šis pasėlis, palyginti su kitais Pajūrio regiono laukais, atrodo pakankamai stiprus – nepaisant kenkėjų ir ligų poveikio. Belieka tikėtis palankios, nepernelyg staigios žiemos, kuri leistų augalams pamažu pereiti į ramybės būseną, ir kad gausus drėgmės kiekis pagaliau atslūgs nuo Pajūrio regiono laukų.
Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinėje sistemoje (IKMIS) duomenys leidžia pažvelgti plačiau – matyti, kokius morfologinius rodiklius pasiekė augalai, kokios veislės vyrauja, kada buvo sėjama ir kokia šiuo metu bendra pasėlių būklė.
Prisijunkite, sekite IKMIS stebėjimus ir sužinokite, kaip keičiasi pasėlių situacija visoje Lietuvoje.
Informaciją rengė LŽŪKT vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir augalininkystės konsultantų komanda
