Spaudos centras
Spaudos centras
Lietuvos ūkininkai – jauni ir patyrę – toliau telkiami į bendruomenę, kurią vienija bendras tikslas: ūkininkauti sumaniai, tvariai ir atsakingai. Šią iniciatyvą tęsia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT), Lazdijuose pradėjusi naują projekto etapą – „Jaunųjų ūkininkų forumas : žinios ir kompetencijos augančiam ūkiui“.
Pirmasis forumo susitikimas Lazdijuose sulaukė gausaus ūkininkų dėmesio – čia susirinkę jauni ir patyrę žemdirbiai klausėsi pranešimų, dalijosi patirtimi ir diskutavo apie ūkio valdymą, gyvulininkystės technologijas, finansinę drausmę bei tvaraus ūkininkavimo principus.
Projektas tęsiamas po birželį sėkmingai įgyvendintos pirmosios iniciatyvos, o rudenį forumas siekia dar plačiau paskleisti žinias ir skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingos patirties ūkininkų, stiprinant jų profesines kompetencijas ir bendruomeniškumą.
„Įgytos patirtys ir ūkininkų išsakyti pageidavimai leido patobulinti šių metų forumo koncepciją. Ūkininkai, ypač jaunieji, turi visas galimybes tapti inovacijų varikliu Lietuvos kaime. Svarbiausia – nuolatinis mokymasis, atvirumas pokyčiams ir gebėjimas priimti sprendimus remiantis žiniomis“, – akcentavo Erika Mankutė, LŽŪKT Rinkodaros skyriaus vadovė.
Ekonomistės įžvalgos: parama – galimybė augti, bet reikia skaičiuoti
„Nors forumo pavadinime skamba žodis jaunasis ūkininkas, tačiau į tai reikėtų žvelgti plačiau – jaunystė čia ne amžiumi matuojama, o dvasia, idėjomis ir požiūriu. Kiekviena diena žemdirbiui atneša naujų iššūkių, todėl norint juos įveikti reikia priimti svarbius sprendimus, atsinaujinti, investuoti. Kol ūkininkas tobulėja ir ieško naujų kelių, tol jis išlieka jaunas. Ši informacija aktuali visiems – nepriklausomai nuo ūkininko ar ūkio amžiaus“, – teigė Raimonda Baldauskienė, LŽŪKT Ukmergės r. biuro jaunesnioji finansinės apskaitos-ekonomikos konsultantė. Pasak jos, kai ūkis pradedamas valdyti skaičiais, o ne nuojauta, atsiranda tvirtas pagrindas augti, be to, parama yra ne tik finansinė pagalba, bet ir atsakomybė – būtent apie tai kalbėjo ir pristatydama šių ir kitų metų finansines ES paramos galimybes.
„ES parama – tai galimybė ūkiui augti, tačiau tik tuomet, kai ji panaudojama strategiškai, ir veiksminga tik tada, kai tampa ilgalaike investicija, o ne trumpalaikiu finansiniu įkvėpimu. Ūkininkas turi aiškiai žinoti, kam investuoja ir kokią grąžą projektas duos po kelerių metų“, – akcentavo konsultantė.
R. Baldauskienė priminė, kad šiuolaikinės paramos kryptys glaudžiai susijusios su tvarumo principais – investicijomis į energijos taupymą, gyvūnų gerovę, aplinkos apsaugą ir inovacijas. Tokie projektai, anot jos, kuria ne tik ūkio pelningumą, bet ir ilgalaikį atsparumą pokyčiams.
Konsultantė dalyviams išsamiai pristatė nuo lapkričio pradžios jau startavusias ES paramos priemones ir būsimas kitąmet, pagrindinius jų reikalavimus, tinkamumas finansuoti išlaidas: labai smulkiems ūkiams (lapkričio 3 – gruodžio 31 d.); smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai (lapkričio 3 – gruodžio 31 d.); investicijoms į žemės ūkio valdas (lapkričio 24 – gruodžio 19 d.); tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas (lapkričio 3–28 d.); trumpoms tiekimo grandinėms (lapkričio 3 – gruodžio 30 d.); apsaugotoms priemonėms nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos (spalio 1 d. iki lapkričio 28 d.); energetiškai efektyvioms ir klimatui palankioms investicijoms, skatinant taikyti tiesioginę sėją žemės ūkio gamyboje (gruodžio 2 d. iki bus išnaudotos skirtos lėšos); jaunųjų ūkininkų įsikūrimui (nuo 2026 m. birželio 1 d. iki birželio 30 d.); investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padariniams (2026 m. gegužės 4 d. iki birželio 30 d.).
Konsultantė ragino ūkininkus prieš imantis investicijų kruopščiai įsivertinti savo ūkio finansinę būklę, planuoti išteklius ir naudotis LŽŪKT konsultacijomis, kurios padeda atlikti ūkio ekonominę analizę, parengti projektus, apskaičiuoti investicijų atsiperkamumą, o jei ūkininkas sutinka bendradarbiauti, konsultantai užpildo paraišką, sukomplektuoja dokumentų bylą ir dirba su juo per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį. Ji priminė, kad šiuo laikotarpiu ypač svarbu vertinti pinigų srautus, planuoti veiklą mažiausiai keleriems metams į priekį ir prieš imantis naujų projektų įvertinti, ar jie nesukels papildomų išlaidų, kurios viršys planuojamą naudą.
„Paramos priemonės atveria duris, bet pro jas turi eiti pasiruošęs – žinantis savo ūkio finansinę būklę ir turintis aiškų veiklos planą. Parama turi tapti startu, o ne finišu. Svarbiausia – kad kiekvienas investuotas euras dirbtų ūkyje dar ilgai po projekto pabaigos, todėl labai svarbu dar gerokai prieš tai įsiskaityti į paramos taisykles, tinkamai interpretuoti, ko prašoma, ir, žinoma, pasikonsultuoti su profesionalais. Jei tik turite dvejonių, klausimų, kreipkitės į bet kurį Konsultavimo tarnybos biurą, esantį bene kiekviename rajone“, – kvietė Raimonda Baldauskienė, LŽŪKT Ukmergės r. biuro jaunesnioji finansinės apskaitos-ekonomikos konsultantė.
Gyvulininkystės technologijos – nuo pašarų iki sveikų gyvulių
Gyvulininkystės tema sulaukė itin didelio Lazdijų rajono ūkininkų susidomėjimo – čia nemažai mišrių ūkių, kuriuose derinamas augalininkystės ir gyvulininkystės sektorius.
„Sveiki gyvuliai prasideda nuo sveiko pašaro ir tinkamos šėrimo strategijos. Svarbu ne tik ką gyvuliai ėda, bet ir kaip tai kontroliuojama – nuo pašarų maistingumo iki laikymo sąlygų“, – akcentavo V. Gudaitis.
Ekspertas priminė ir LŽŪKT mobiliosios gyvulininkystės laboratorijos galimybes, kurios leidžia ūkininkams vietoje įvertinti pašarų kokybę, pieno sudėtį, bandos sveikatingumą, ankstyvą veršingumą ir kt. ūkiui svarbius rodiklius. Tokie duomenys suteikia tvirtą pagrindą priimti sprendimus, padedančius išlaikyti bandos sveikatą, gerinti produktyvumą ir mažinti nuostolius.
„Šiandien kiekvienas ūkininkas gali pasinaudoti tiksliąja analize – žinoti, ką šeria, ką gamina ir kaip tai veikia galutinį rezultatą“, – teigė ekspertas.
Diskusijos metu ūkininkai dalijosi patirtimi, kaip tyrimų duomenys padėjo optimizuoti šėrimą, sumažinti sąnaudas ir išvengti bandos sveikatos problemų. Žinoma, sulaukta klausimų ir apie mėlynojo liežuvio ligą. Pasak Vyto Gudaičio, šią ligą platina mašalai, kurių plika akimi beveik neįmanoma pamatyti. Pirmiausia užsikrečia pats vabzdys, o vėliau, įkandęs gyvuliui, perduoda virusą.
„Akivaizdi klimato kaitos įtaka – virusas mutavo ir tapo atsparus šaltesnėms sąlygoms, todėl jam jau palanku gyvuoti ir mūsų regione“, – teigė specialistas ir pridūrė, kad mėlynojo liežuvio liga neperduodama žmonėms. Virusas neplinta per mėsą, pieną ar jų produktus, todėl tiek vartotojai, tiek perdirbėjai gali būti ramūs – lietuviška produkcija yra visiškai saugi. Be to, Lietuvoje nėra paskelbtas visuotinis karantinas – ūkiai toliau gali dirbti, prekiauti ir transportuoti gyvulius.
Anot jo, virusas išlieka gyvybingas apie 60 dienų, tad tai šių metų padarinys. „Rizika plisti ligai yra maža šaltuoju metų laiku, kai vabzdžiai neaktyvūs. Tad rudenį ir žiemą viruso plitimo tikimybė faktiškai išnyksta. Planuojama. kad kitų metų viduryje mėlynojo liežuvio liga bus perkelta į nepavojingų ligų sąrašą, išskyrus atvejus tarp avių ir ožkų, kur pasitaiko daugiau kritimų. Vakcina jau patvirtinta, tik dar nepasiekė Lietuvos“, – pridūrė V. Gudaitis.
Sprendimai, kurie duoda grąžą: apie ūkio valdymą ir finansinę drausmę
„Ūkis šiandien – tai ir verslas, ir šeimos įmonė, todėl be vadovavimo įgūdžių jis neturi ilgalaikės perspektyvos“, – pabrėžė Kauno kolegijos lektorė dr. A. Lastauskaitė.
Visi dalyvaujantys buvo suskirstyti į grupes ir ieškojo atsakymo, kuo skiriasi ūkininkas nuo ūkio vadovo. Paaiškėjo, kad daugelis sprendimų ūkyje vis dar priimami remiantis įpročiu ar nuojauta, o ne analize. Lektorė ragino ūkininkus įsivertinti savo vaidmenį – ar jie tik „dirba ūkyje“, ar vis dėlto „valdo ūkį kaip verslą“.
Praktinės užduotys skatino žvelgti į ūkį kaip į sistemą, kurioje kiekvienas elementas turi dirbti žmogui: žemė – kurti pelną, technika – taupyti laiką, žmonės – dirbti efektyviai, o pinigai – uždirbti pinigus. Grupėse ūkininkai vertino pagrindinius ūkio išteklius – žemę, techniką, žmones, laiką ir finansus, ieškojo, kur slypi neefektyvumas, ir siūlė, kaip jį pašalinti. Ne vienas pripažino, kad didžiausią naudą duoda ne naujos investicijos, o protingesnis turimų išteklių panaudojimas.
„Jei jūs neplanuojate savo išteklių, jie planuoja jus“, – sakė dr. A. Lastauskaitė, skatindama ūkininkus kurti aiškius sprendimų kriterijus ir planuoti investicijas ne pagal emocijas, o pagal skaičiavimus.
Darbas grupėse virto savotiška savirefleksijos dirbtuve – dalyviai vertino, kiek jų ūkis „dirba jiems“, kiek patys geba deleguoti užduotis, skirstyti laiką, įvertinti riziką. Viena iš užduočių – parengti šūkį, pradedant žodžiais „Kad mano ūkis dirbtų man, turiu...“ – tapo gera proga susimąstyti, ką kiekvienas ūkininkas gali keisti savo valdymo įpročiuose.
Galiausiai grupės sudėliojo ūkio „pinigų srauto grandinę“ – nuo pajamų iki investicijų – ir ieškojo atsakymo, kur nuteka didžiausi pinigai bei kaip priimti sprendimus, kurie ne tik atrodo patrauklūs, bet ir kuria realią vertę per penkerius metus.
Diskusijos ir praktinės užduotys parodė, kad ūkininkas, gebantis analizuoti ir planuoti, tampa tikru savo ūkio vadovu, o ne paskolos mokėtoju.
Tvarus požiūris ir bendruomenės stiprėjimas
Po forumo dalyviai neslėpė gerų įspūdžių ir pripažino, kad tokie susitikimai suteikia ne tik naujų žinių, bet ir paskatina permąstyti savo sprendimus ūkyje. „Išsinešu daug naudingos informacijos – pasitikrinau, ar teisinga kryptimi einu, o kai ką dar namie pergalvosiu“, – sakė vienas iš dalyvių.
Kiti ūkininkai pabrėžė, kad ypač vertinga buvo galimybė pažvelgti į savo ūkio išteklius naujai. „Supratau, kad kai kuriuos dalykus teks keisti – kai kur ištekliai naudojami nepakankamai racionaliai, reikės priimti sprendimus“, – kalbėjo seminaro dalyvė.
Ne vienas akcentavo ir pačios bendrystės svarbą. „Įdomu klausytis, išgirsti, kaip dirba kiti. Žinių niekada nėra gana, ypač kai jos pateikiamos taip praktiškai“, – sakė ūkininkai, pridurdami, kad tokių seminarų norėtų daugiau.
„Manau, kad kiekvienas ūkininkas išgirdo jam reikiamos informacijos, kuri padės apsispręsti, ar jie jau yra pasiruošę „auginti“ ūkį, ar atitinka paramos reikalavimus. Esu įsitikinusi, kad Lazdijų r. biuro komanda yra tinkamas partneris padedant ūkininkams pasiruošti ir pretenduoti. Pozityvumas, energija ir atsidavimas klientui – mūsų komandos varomoji jėga. Kiekvienas klientas mūsų biure randa atsakymus, idėjas, patarimus ir jam tinkamiausias paslaugas. Mūsų darbe kiekviena diena – tai naujas iššūkis, kurį priimame su šypsena ir entuziazmu“, – po renginio džiaugėsi Jolita Levickienė, LŽŪKT Lazdijų r. biuro vadovė.
Taigi, Lazdijai – tik pradžia. Projektas įgyvendinamas dešimtyje Lietuvos apskričių, šiuose rajonuose: Kauno, Lazdijų, Skuodo, Marijampolės sav., Biržų, Joniškio, Tauragės, Molėtų, Plungės, Širvintų.
Iš viso suplanuoti du seminarų ciklai po 10 renginių. Renginiuose laukiami tiek pradedantys, tiek jau patyrę ūkininkai – visi, kuriems svarbu tobulėti ir augti. Forumo įžvalgos ir siūlomi sprendimai bus apibendrinti nacionalinėje konferencijoje, planuojamoje kitąmet.
Parengė LŽŪKT vyriausioji redaktorė Ramunė Sutkevičienė
