Kauno apylinkės teisme lankėsi patyrę mediatoriai, Oslo apylinkės teismo teisėjai Heidi Heggdal ir Ole Kristen Overberg‘as, kurie susitiko su teisėjais iš Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos. Susitikimo tikslas – perduoti gerąją Norvegijos patirtį, taikant mediaciją civilinėse bylose ir išsiaiškinti priežastis, kodėl teisminė mediacija Lietuvoje vis dar nėra efektyvi ir sėkminga.
Kauno apylinkės teismo teisėjos mediatorės Giedrė Jakštienė ir Diana Jasaitienė svečiams iš Norvegijos pristatė savo praktiką nagrinėjant mediacijos bylas, apžvelgė problemas, su kuriomis susiduria spręsdamos šalių ginčus. Teisėjos D. Jasaitienės nuomone, šalys neretai pradeda teisminę mediaciją, neturėdamos tikslo susitaikyti. Papildydama savo kolegą teisėja G. Jakštienė pabrėžė, kad siekiant sėkmingo mediacijos veikimo Lietuvoje, reikalingas bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, ypač advokatūra.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja mediatorė Giedrė Seselskytė teigė, kad susitikimo su teisėjais iš Norvegijos metu pasisėmė naujų idėjų, kurias bandys pritaikyti nagrinėdama bylas, perduotas mediacijai. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Surgailienė džiaugėsi galėdama lygiuotis į jau 17 metų sėkmingai Norvegijoje vykdomos teisminės mediacijos pavyzdį. Pasak teisėjos, tolesnė mediacijos instituto sėkmė Lietuvoje priklauso nuo pačios teisininkų bendruomenės, kuri turėtų supažindinti visuomenę su mediacijos privalumais.
Ekspertai iš Norvegijos betarpiškame pokalbyje išklausė visus susirinkusius teisėjus dėl teisminės mediacijos instituto veikimo Lietuvoje ir atkreipė dėmesį, kad viena iš pagrindinių teisminės mediacijos sėkmės priežasčių Norvegijoje yra abiejų šalių ir jų atstovų sąžiningumas, noras surasti taikų ir abiems pusėms priimtiną ginčo sprendimo būdą bei nekvestionuojamas advokato etikos standartas. Šalys ir jų advokatai mediacijos proceso metu privalo atskleisti visą turimą informaciją, nes priešingu atveju dėl nesąžiningų advokato ar vienos iš šalių veiksmų mediacija gali būti nutraukta. Ekspertai taip pat patvirtino, kad nuslėpus informaciją ar dokumentus, advokatai dėl etikos pažeidimų gali būti apskundžiami Norvegijos advokatūrai.
Lietuvoje, kaip ir Norvegijoje, teisminės mediacijos procesą galima pradėti tik abiems šalims sutikus, šalys turi teisę būti atstovaujamos advokatų. Norvegijos įstatymai taip pat numato galimybę tam pačiam teisėjui gautoje byloje būti mediatoriumi, o mediacijai nepavykus, ji perduodama kitam teisėjui. Lietuvoje tokio reglamentavimo šiuo metu nėra.
Kauno apylinkės teismo pirmininko Mindaugo Šimonio nuomone, pagrindinės priežastys, dėl kurių mediacija sunkiai skinasi kelią Lietuvos teisinėje sistemoje ir visuomenėje yra įsitvirtinusi lietuviška bylinėjimosi kultūra ir civilinio proceso paveldas, kai taikinimas atliekamas pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje parengiamojo teismo posėdžio metu, tuo tarpu mediacija yra atskiras taikinimo procesas.
Teismo pirmininkas pažymėjo, kad Lietuvoje teisminė mediacija ir teisminis taikinimas kol kas konkuruoja tarpusavyje, todėl šią konkurenciją būtina šalinti ir sudaryti sąlygas operatyvesnei mediacijai. Nacionalinės teismų administracijos pateiktais duomenimis, per keletą pastarųjų metų taikant taikinimo procedūras civiliniame procese buvo pasirašytos 10 143 taikos sutartys, tuo tarpu teisminės mediacijos būdu spręsti ginčai taikiais susitarimais baigėsi tik 3 kartus.
„Teisminis taikinimas yra efektyvus, nes taikos sutarčių yra sudaroma daug, todėl sėkmingo mediacijos instituto įdiegimas galimas tik pertvarkius teisinį reglamentavimą, o mediacijos skatinimo priemones taikant visoje teisinėje sistemoje“, - pažymėjo M. Šimonis.
Pasibaigus susitikimui teisėjai mediatoriai Heidi Heggdal ir Ole Kristen Overberg‘as teigė sukaupę daug informacijos apie teisminę mediaciją Lietuvoje, mediatorių patirtį, esamas problemas. Atsakę į visus susirinkusiųjų klausimus ir pasidaliję savo patirtimi, ekspertai iš Norvegijos teigė, kad perspektyvų mediacijos pozicijoms stiprėti Lietuvoje yra ir mediacijos procesas turėtų įsibėgėti.
Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.
Paulina Kuzmickaitė
Kauno apylinkės teismo atstovė
ryšiams su žiniasklaida ir visuomene
Tel. nr. (8-37) 244 518, 8 (645) 14033
El. p. [email protected]
www.kauno.teismas.lt