Parengtas skaitmeninis Lietuvoje įrengtų renatūralizacijos priemonių žemėlapis

Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus specialistai parengė skaitmeninį žemėlapį, kuriame pažymėtos Lietuvos upėse ir upeliuose įrengtos švelniosios renatūralizacijos priemonės, skirtos upių ir upelių ekologinės būklės pagerinimui.

2017-2022 metų laikotarpiu Aplinkos apsaugos agentūra įgyvendino švelniosios renatūralizacijos priemones, kurios buvo pritaikytos net 1500 km vandens ruožų. Šios priemonės buvo įrengtos taip, kad nekeistų vagos trajektorijos ir nesukeltų didelės krantų erozijos, nepažeistų gretimų privačių sklypų, nesutrikdytų drenažo sistemų darbo, netrukdytų atliekamiems drenažo priežiūros darbams, nesumažintų upės vagos pralaidumo maksimalių debitų (liūčių, tirpsmo) laikotarpiu, kritiškai nesumažintų vagos ir šlaitų priežiūros galimybių, nesudarytų kliūčių žuvų ir (ar) kitų gyvūnų migracijai.  

Žemėlapyje galima sužinoti renatūralizuoto ruožo upės pavadinimą su koordinatėmis, pateikta išsami informacija, kokios renatūralizacijos priemonės įgyvendintos konkrečiame ruože ir koks jų kiekis, kiek renatūralizacijos priemonių įgyvendinta konkrečioje savivaldybėje.

Švelnioji renatūralizacija – būdas pagerinti  upių ir upelių ekologinės būklę

Švelnioji renatūralizacija – tai priemonės, skirtos pagerinti sureguliuotų  upių ir upelių ekologinės būklę, kurias taiko daugelis ES šalių, taip pat ir Lietuva.

Lietuvoje XX amžiaus 7-9 dešimtmečiais siekiant kuo didesnius žemės plotus pritaikyti žemės ūkiui dėl dirbamų laukų našumo upės ir upeliai Lietuvoje buvo gana intensyviai reguliuojami, gilinami, tiesinami ir pertvarkomi. Nemažai tokių upelių buvo paversti grioviais, skirtais kuo greičiau nuleisti vandenį iš melioracijos sistemų.

Intensyvūs melioracijos procesai ilgainiui padarė ženklią neigiamą įtaką Lietuvos upių vandens ekosistemoms. Upelių reguliavimas ir jų pavertimais melioracijos grioviais iš esmės pakeitė natūralius vagų procesus, upių vandens balansą, iki minimumo sumažino gamtos buveinių ir jose gyvenančių vandens augalų, vandenų dugno gyvūnijos ir žuvų įvairovę bei gausumą. Dėl šių procesų suprastėjo ir natūralus upelių apsivalymas, todėl daugumoje ištiesintų upių vandens kokybės rodikliai neatitinka geros ekologinės būklės reikalavimų.

Upių ir upelių ekologinės būklės pagerinimui daugelis ES šalių, taip pat ir Lietuva, sureguliuotose upėse jau naudoja taip vadinamas švelniojo renatūralizavimo priemones – sraunumų, užutekių, duburių ir slenksčių suformavimą upės vagoje, jos skerspjūvio pakeitimus panaudojus natūralios gamtines medžiagas, tokias kaip natūralūs akmenys, gargždas, mediena. Renatūralizacijos priemonėms priskiriamas ir medžių sodinimas vagų šlaituose ar pakrantėse, upės tėkmės įvairovės formavimas.

Susipažinti su žemėlapiu galima čia.