Spaudos centras
Spaudos centras
Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas
Karas Ukrainoje tęsiasi jau trejus metus. rusijos agresija įvairiais būdais paveikė ne tik Ukrainos gyvenimą, bet ir Europos ekonomiką. Taip arti Europos Sąjungos ribų prasidėjęs karas paaštrino esamas problemas ir sukėlė naujų ekonominių sunkumų, kardinaliai pakeisdamas žemyno ekonominę ir politinę pusiausvyrą. „Taikos dividendai“ pasibaigė – dabar vis daugiau dėmesio skiriama karo pramonei. Vienintelis Baltijos šalims tekęs laimėjimas – didesnis jų (kartu su Lenkija) svoris ES politikoje. Paaiškėjo, kad dėl rusijos pavojaus visuomet buvome teisūs – nors būtų buvę geriau, jei būtume klydę.
Pereinamasis laikotarpis prekyboje jau eina į pabaigą?
Prasidėjus pilno masto invazijai į Ukrainą, ši rinka iš esmės tiesiog išnyko. Dalis įmonių nutraukė savo veiklą, o dalis veikia gerokai sumažintais tempais. Bent jau kol kas Ukrainos rinka atrodo sunaikinta, o rusijos ir baltarusijos rinkoms taikomos milžiniškos sankcijos.
Tai reiškia, kad Europa nebeturi pigios energijos (daugiausiai – rusijos dujų), pigių metalų iš Ukrainos bei rusijos, trąšų, medienos, statybinių medžiagų ir pan. Dėl to visa tai dabar kainuoja brangiau, o ypač nukentėjo automobilių ir chemijos pramonė. Baltijos šalyse – baldų, maisto (ypač pieno produktų) bei žemės ūkio sektoriai.
Ilgainiui sugebėjome prisitaikyti, nors ne visos šalys sėkmingai diversifikavo savo veiklą. Kai kurios Europos valstybės vis dar perka rusiškas suskystintas dujas, kurioms netaikomos sankcijos. „Financial Times“ teigimu, 2024 m. rekordinį importo iš rusijos lygį pasiekė Prancūzija, Ispanija, Nyderlandai ir Belgija. Na, o Vengrija ir Slovakija taip pat yra visiškai priklausomos nuo rusiškų dujų.
Iš Baltijos šalių, Lietuva jau ir anksčiau su agresore prekiavo ganėtinai atsargiai. Net ir 2021 m. Lietuva importavo apie 49 proc. dujų iš rusijos – atsižvelgiant į šalies geografinę padėtį, tai buvo žemas rodiklis. Estija ir Latvija atitinkamai importavo 95 proc. ir 90 proc. savo dujų iš rusijos. Reikia nepamiršti, kad gamtinės dujos Baltijos šalių energetikos rinkoje vaidina skirtingą vaidmenį: Estijoje gamtinės dujos sudaro apie 10 proc. viso energijos balanso, Lietuvoje – apie 20 proc., o Latvijoje – apie 15 proc. Vis dėlto Baltijos šalys atėjus laikui greitai nutraukė dujų importą, nors pradžioje tai lėmė didžiules šildymo kainas.
Prieš kelias savaites Baltijos šalys pagaliau atsijungė nuo rusijos elektros tinklo ir tapo visiškai energetiškai nepriklausomos nuo Rytų kaimynų.
Be to, Lietuva tapo viena iš sėkmingiausiai ukrainiečius integravusi valstybė. 2024 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, Lietuvoje dirba beveik 34 tūkst. ukrainiečių. Iš viso šalyje gyvena apie 68 tūkst. Ukrainos piliečių – dauguma jų yra vaikai, juos auginančios moterys ir senjorai.
Tuo pat metu dalis Vakarų valstybių, įskaitant Vokietiją, turi rimtų struktūrinių problemų. Šios šalies ekonominiai modeliai, pagrįsti pigia energija, nebėra veiksmingi. Be to, demografinės problemos, migracija ir didėjanti konkurencija su Kinija taip pat kelia iššūkių. Nors poreikis mažinti priklausomybę nuo rusijos egzistuoja, įgyvendinti tai sunku. Problema ta, kad Vokietija Europoje sudaro 24 proc. ES ekonomikos ir dabar mes esame būtent Vokietijos trumparegiškumo įkaitai.
Saugumas ir karinė nepriklausomybė tapo prioritetais
Dėl didėjančių grėsmių ir saugumo iššūkių Europa tampa vis labiau militarizuota. Šalys didina gynybos biudžetus – 2021–2024 m. Europos gynybos išlaidos išaugo 30 proc. Tai apima naujos įrangos įsigijimą bei investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą.
Didžiausią savo gynybos biudžeto augimą NATO šalyse fiksavo Lenkija, Estija, Latvija, Lietuva, Danija, Vengrija ir Čekija. Tačiau kai kurios šalys, pvz., Ispanija, Italija, Portugalija ir Belgija, biudžetus didino minimaliai – šios valstybės net nėra pasiekusios 2 proc. BVP gynybos finansavimo ribos. Tuo tarpu NATO jau kalba apie 5 proc. Ganėtinai nesmarkiai savo biudžetus didino ir Jungtinė Karalystė bei Vokietija – pastarojoje situacija galbūt kiek pasikeis į valdžią atėjus naujiems žmonėms – rinkimus ką tik laimėjęs Friedrichas Merzas palaiko idėją kelti gynybos biudžetą iki 3 proc. BVP, tačiau įvykių eiga nėra aiški.
Tiesa, tikėtina, kad Donaldas Trumpas bei didžiausią tikimybę nuo rusijos agresijos nukentėti turinčios šalys pagaliau įspeis šias šalis į kampą ir biudžetus pagaliau padidins ir jos.
Verta nepamiršti, kad karas Ukrainoje paskatino Švedijos ir Suomijos prisijungimą prie NATO, o tai yra itin svarbu Baltijos šalims. Šis žingsnis gerokai sustiprino šiaurinį Europos flangą.
Tad belieka tikėtis, kad kai kurios Europos šalys pagaliau susipras, kad taikos meto dividendų artimiausiu metu nebebus ir jeigu norime išvengti karo, reikėtų jam ruoštis. Panašu, kad link to einame, bet žingsnį dar reikėtų paspartinti.
Baltijos šalys bei Lenkija siekia lyderystės
Europa rado naujų energetikos ir žaliavų šaltinių – Baltijos šalys neabejotinai buvo lyderės. Jos visada įspėjo apie Rusijos grėsmę, kol Vakarai tai tiesiog ignoravo. Dabar Baltijos šalys, Skandinavija ir Lenkija ne tik didina savo gynybos biudžetus, bet ir tampa ne teritorija, kurią kiti turi ginti, o gynėjais. Karas neabejotinai sustiprino mūsų gynybos integraciją ir kiek sumažino priklausomybę nuo JAV.
Siekiama, kad sustiprėtų ir likusi Europa. Vis dažniau būtent mes (žinoma, su Lenkija priešakyje) vedame Europos valstybes į priekį, esame pagaliau girdimi. Lietuva verta atskirų aplodismentų – kol daugelis Europos valstybių susiduria su ekonominiais sunkumais, Lietuva (kol kas) jų išvengia.
Šie trys metai parodė, kad jei situacija tikrai bloga, Europa gali greitai priimti reikiamus sprendimus. Jie taip pat parodė, kad Baltijos šalys įžvelgia svarbiausias tendencijas anksčiau nei kiti. Tad reikėtų neatmesti tikimybės, kad Baltijos šalys bei Lenkija ilgainiui taps naujaisiais Europos lyderiais.
Prie to prisidėti gali ir D. Trumpas, kuris su naujais tarifais ES galimai sieks gynybos biudžeto didinimo. Baltijos šalys bei Lenkija tai padarys be didelių problemų, o štai kaip sektųsi Vokietijai ar Prancūzijai, kurios ir taip susiduria su ekonominėmis problemomis, pasakyti sunku. JAV politikų ir gyventojų akyse tai neabejotinai padidins pasitikėjimą mumis.
Europos vis dar laukia didžiuliai iššūkiai dėl geopolitinio nestabilumo, konkurencijos su Kinija, neaiškios tolimesnės santykių su JAV raidos. D. Trumpo veiksmai yra nenuspėjami ir mes net nežinome, ką jis aptarė su putinu per pokalbius telefonu. Todėl Baltijos šalių ir Lenkijos bendradarbiavimas tampa dar svarbesnis, kad galėtume kartu ginti bendrus Baltijos jūros regiono interesus. Kai didžiosios šalys susėda prie stalo ir kalbasi apie „vakarienės meniu“, Baltijos šalys turėtų būti diskusijos dalyviais, o ne aptariamo meniu dalimi.