Šimtas naujų branduolinių reaktorių ir Europos konkurencingumo fondas

„Europai reikia naujo Messmer plano. Pramonei reikalinga švari, įperkama ir stabili energija, kurią gali tiekti tik atominės elektrinės. Be tokių priemonių ES neatgaus pasaulinės ekonomikos lyderės pozicijos “ buvęs vyriausybės vadovas Mateusz Morawiecki sakė konferencijos „Energetinis saugumas Vidurio ir Rytų Europoje“ metu.

1973 m., naftos krizės įkarštyje, Prancūzijos ministras pirmininkas Pierre Messmer pristatė šimto branduolinių reaktorių, kurie bus pastatyti iki 2000 m., viziją. Iki XX amžiaus pabaigos Prancūzijai pavyko pastatyti 56 blokus, kurie užtikrino šaliai taip reikalingą energetinį saugumą ir akivaizdžiai sumažino jos ekonomikos išmetamų teršalų kiekį. Būtent tokį planą minėjo buvęs Lenkijos ministras pirmininkas. Jis taip pat pabrėžė, kad „nulinės anglies dioksido technologijų kūrimas reikalauja, kad Europa būtų novatoriška, nes europiečiams bus sunku konkuruoti dėl energijos sąnaudų, kadangi jų prieiga prie pagrindinių žaliavų yra ribota. Savo ruožtu inovacijos reikalauja daugiau dėmesio skirti moksliniams tyrimams ir tam skirti daugiau lėšų.

Marcin Korolec – buvęs aplinkos ministras ir dabartinis Žaliosios ekonomikos instituto pirmininkas – savo kalboje pristatė Europos konkurencingumo fondo prielaidas – iniciatyvą, kurią pasiūlė Cambridge Econometrics analitikai, remiami Fundacja Polska z Natury. Iš fondo būtų galima gauti 237 milijardus eurų, arba 1,38% ES BVP. Pinigai į Europos ekonomiką būtų pumpuojami 2027–2034 m. Nacionaliniai paskirstymo mechanizmai remsis gyventojų populiacija, BVP vienam gyventojui, nedarbo lygiu, užimtumu pramonėje, išlaidomis moksliniams tyrimams ir plėtrai bei švarios energijos dalimi bendrame derinyje. Konkrečiam sektoriui skirti paskirstymo mechanizmai savo ruožtu atsižvelgs į dabartinius gamybos pajėgumus ir bus remiamos tokios pagrindinės sritys kaip saulės energijos gamyba, vėjo turbinos, akumuliatoriai ir elektromobiliai. Lenkija iš fondo gautų 32 mlrd. EUR ir būtų viena didžiausių jos naudos gavėjų – prisiimtų 4,2 % visos skolos ir gautų 13,5 % turimų lėšų. „Dėl Europos pramonės pertvarkos keliamo iššūkio ir bendro tikslo atkurti jos konkurencingumą mastas reikalauja ypatingų priemonių. Mario Draghi sako, kad Europa susiduria su egzistencine grėsme. Jei egzistuoja tokia egzistencinė grėsmė, atrodo akivaizdu, kad turėtume įdiegti mechanizmus, kurie būtų adekvatūs iššūkio, su kuriuo mes visi susiduriame, mastui“, – pabrėžė Korolec.

„Iš esmės Europos klimato politika turėtų derinti dekarbonizacijos tikslus su Europos saulės kolektorių, vėjo turbinų, šilumos siurblių ir elektromobilių gamintojų konkurencingumo didinimu“, – sakė Fundacja Polska z Natury direktorius Krzysztof Perycz-Szczepański. „Tačiau Europos ekonomikai, kuri vis atsilieka nuo savo pagrindinių konkurentų dėl to, kad daug metų buvo praleista neskiriant pakankamai dėmesio svarbių žaliųjų technologijų plėtrai, taip pat pagrindinių žaliavų gavybai ir perdirbimui, reikalingas stiprus postūmis į priekį. Europai laikas susigrąžinti savo pozicijas ir užtikrinti klestinčias bei saugias gyvenimo sąlygas ateities kartoms“, – pridūrė jis.

Tarptautinė konferencija, kuri tarnauja kaip platforma, leidžianti konservatyviems sluoksniams diskutuoti aplinkos ir klimato klausimais, Varšuvoje vyko antrą kartą per įvykio istoriją. Konferencija, kurią organizavo Jogailos klubas, Fundacja Polska z Natury ir Konservatyvus aplinkos tinklas, subūrė regiono politikus, ekspertus ir visuomenės nuomonės lyderius. Tarp jų, inter alia, buvo šie: Krzysztof Bosak, Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojas, Aaron Korwa iš Atlanto tarybos, dr. Leon Hartwell, Londono ekonomikos mokyklos LSE IDEAS vyresnysis teisininkas, Rusijos ir Ukrainos dialogų vienas iš įkūrėjų ir buvęs Sotirovo bendražygis, Tomasz Wróblewski, Varšuvos įmonių instituto prezidentas, Sam Hall, Konservatyvios aplinkos tinklo direktorius, Grace Theodoulou, Geostrategijos tarybos Kinijos observatorijos politikos bendradarbė, Dr. Konrad Popławski iš Rytų studijų centro, Albéric Mongrenier, Europos energetinio saugumo iniciatyvos vykdomasis direktorius, Anna Bryłka, Europos Parlamento narė, Jadwiga Emilewicz, buvusi Lenkijos Respublikos ministro pirmininko pavaduotoja ir plėtros ministrė, Beata Daszyńska-Muzyczka, specialioji Lenkijos Respublikos Prezidento atstovė trišalei iniciatyvai, Gabriel Gorbačevski, LR energetikos atašė Lenkijoje, Konrad Szymański buvęs Lenkijos Respublikos Europos reikalų ministras ir Zdzisław Krasnodębski, buvęs Lenkijos Respublikos Europos Parlamento viceprezidentas.