Spaudos centras
Spalio–lapkričio mėnesių sandūroje dvidešimt Lietuvos ūkių buvo nominuoti naudoti tarptautinį „Slow Food Farm“ ženklą. Tai – 2024 metais Italijoje pradėta globali iniciatyva, skirta padėti vartotojams aiškiau atpažinti ūkius, kurie savo veikloje vadovaujasi agroekologijos, bioįvairovės, tvarumo ir tradicijų puoselėjimo principais. Iniciatyvą vysto pasaulinė organizacija „Slow Food“, jungianti šimtus tūkstančių narių visame pasaulyje.
Agroekologija – ūkininkavimas, kuriam svarbi gyva ekosistema
Agroekologija – tai ūkininkavimo filosofija ir praktika, kuri jungia ekologijos mokslą, vietos bendruomenių žinias ir tvarias žemdirbystės technologijas. Skirtingai nei intensyvioji pramoninė žemdirbystė, agroekologija siekia sukurti gyvybingą, dirvožemiui ir klimatui draugišką maisto sistemą, įtraukiant natūralius procesus ir vietos išteklius.
Ji apima: dirvožemio gyvybingumo atkūrimą natūraliomis priemonėmis; cheminių trąšų ir pesticidų atsisakymą; tvarų, humanišką gyvulininkystės modelį, kuriame gyvūnai yra neatsiejama ekosistemos dalis; trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystymą; vartotojo ir ūkininko ryšio stiprinimą.
Sinergija tarp augalų, gyvulių ir kraštovaizdžio
„Slow Food Farm“ ženklas pažymi ūkius, kuriems rūpi ne tik galutinis produktas, bet ir jų veiklos poveikis aplinkai, kultūrai bei bendruomenei. Daugelyje nominuotų Lietuvos ūkių taikomi mišrūs ūkininkavimo modeliai, kuriuose gyvuliai, augalai ir kraštovaizdis tarpusavyje papildo vienas kitą – tai vienas kertinių agroekologijos principų.
Lietuvoje vis dažniau kalbama, kad sparčiai blogėja pievų būklė ir nyksta agrarinio kraštovaizdžio paukščiai. Tuo tarpu ganyklose laikomi galvijai palaiko natūralius pievų ekosistemų ciklus ir padeda išsaugoti retas augalų, vabzdžių ir paukščių rūšis.
Organinės trąšos – mėšlas, žaliasis mulčias, kompostas, dirvožemį atkuriančios mikroorganizmų kultūros – skatina derlingumo, struktūros ir mikrobiologinio aktyvumo atkūrimą. Tokia sinergija leidžia kurti atsparias ūkininkavimo sistemas, kurios ne tik gamina maistą, bet ir saugo ekosistemas.
Senųjų kultūrų ir vietinių genetinių išteklių svarba
Svarbi „Slow Food Farm“ iniciatyvos kryptis – skatinti ūkius saugoti ir auginti tradicines, vietines, nykstančias veisles ir kultūras: senąsias grūdines (rugius, speltą, senąsias kviečių veisles), kraštui būdingas daržoves, taip pat vietines gyvulininkystės veisles. Šie augalai ir gyvūnai dažnai geriausiai prisitaikę prie vietos klimato ir prisideda prie genetinės įvairovės išsaugojimo, kultūros paveldo puoselėjimi bei skonių įvairovės grąžinimo į mūsų kasdienį racioną.
„Šis ženklas mums tolygus Oskarui“
Vienas iš mažųjų šeimos ūkių, gavęs nominaciją, neslėpė džiaugsmo ir pasididžiavimo: „Mūsų ūkiui „Slow Food Farm“ ženklas yra tolygus Oskarui. Tai pripažinimas, kad tai, ką darome kasdien – nuo dirvos iki stalo – vertina ne tik vartotojai, bet ir pasaulinė tvaraus maisto bendruomenė.“
Tokios istorijos liudija, kad iniciatyva ne tik skatina tvaresnį ūkininkavimą, bet ir stiprina vietos ūkininkų motyvaciją bei pasitikėjimą savo misija.
Lietuvos „Slow Food Farm“ ūkių įvairovė
Nominaciją gavę ūkiai valdo nuo kelių arų iki kelių šimtų hektarų. Vieni orientuojasi į augalininkystę, kiti – į gyvulininkystę ar mišrų ūkininkavimą. Vieni produkciją parduoda šviežią, kiti ją perdirba – taip pratęsdami jos vartojimo laiką ir kurdami papildomą pridėtinę vertę.
Tarp nominuotųjų – miško sodų kūrėjai, biodinaminiai, regeneraciniai, ekologiniai ir gamtosauginiai ūkiai, tiekiantys daržoves, vaisius, uogas, prieskonines žoleles, vaistažoles, grūdines kultūras, avieną, jautieną, kiaulieną, vištieną, kiaušinius, karvių, avių, ožkų pieną ir rankų darbo sūrius.
Nominuotų ūkių sąrašas :
50 arų. Darbo ir džiaugsmo – daržovės, prieskoniai, pagardai
Bačkonių ekologinis ūkis – šviežių daržovių ūkis
Kinderio limuzinai – ekologiška sausai brandinta jautiena
Kazlauskų eko ūkis – vištiena, kiaušiniai, daržovės ir grūdai
Laimybė – spalvotos, senovinių veislių daržovės ir beržų sulos sirupas
Lapė už tvoros – laisvai ganomų vištų kiaušiniai
Laužėnų sūrinė ir ūkis – ožkų pieno produktai
Leonpolio dvaras – ekologiškas daržovių, vaisių ir žalumynų ūkis
Martinėlių ūkis – biodinaminis galvijų ir grūdinių kultūrų ūkis
Medlijas – miško sodų kūrėjas ir propaguotojas
Miško sodai – ekologinis-biodinaminis daržovių, uogų ir žalumynų ūkis
Namai be dūmų – mišrus ūkis, kuriame auginamos grūdinės kultūros, daržovės, avys ir vištos dedeklės
Smėlyne ūkis – regeneracinis galvijų ūkis
Sraigūno gardas – mėsinių avių ir žąsų ūkis
Sūrinė „Varinis puodas“ - karvių pieno produktai
Tuomų ūkis – mėsinių avių ūkis
Vasaros ir pievų ūkis – vip ūkis – daržovių, žalumynų ir vaistažolių ūkis
Wildfarm Labanoras – gamtosauginis galvijų, avių ir naminių paukščių ūkis
Žaliasis ūkis – grūdinių kultūrų ūkis
Žilių ūkis – ekologinis kiaulių ir galvijų ūkis
Nominuotų ūkių duomenys yra talpinami tarptautiniame tinklalapyje „Slow Food Farm“ grafoje „Meet the Slow Food Farms Network“ https://www.slowfood.com/insights/meet-the-slow-food-farms/. Ūkiams pageidaujant, informacija apie juos yra skelbiama ir Lėtojo turizmo asociacijos internetinėje svetainėje grafoje „Slow Food“ https://www.letasisturizmas.lt/slow-food-bendruomene/.
Apie „Slow Food“
„Slow Food“ – tarptautinis judėjimas, gimęs Italijoje 1986 metais, Carlo Petrini iniciatyva, reaguojant į greitojo maisto kultūros plitimą. Judėjimas skatina sąmoningą požiūrį į maistą, vietinių ir sezoninių produktų vartojimą, tradicinės gastronomijos puoselėjimą ir aplinkai draugišką ūkininkavimą.
„Slow Food“ vertybės apibendrinamos trimis principais:
Geras maistas (Good): skanus, kokybiškas, pagamintas iš šviežių ingredientų, puoselėjant gastronomines tradicijas.
Švarus maistas (Clean): gaminamas aplinką tausojančiais metodais, vengiant chemikalų, GMO ir perteklinio resursų naudojimo.
Teisingas maistas (Fair): sąžiningai mokant ūkininkams už darbą ir užtikrinant, kad maistas būtų prieinamas visiems.
Šiandien „Slow Food“ vienija milijonus narių daugiau nei 160 šalių ir aktyviai formuoja tvaresnę pasaulio maisto sistemą.