Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas susitikime su paskirtuoju Ministru Pirmininku Gintautu Palucku akcentavo tas viešojo valdymo sritis, kurioms naujoji Vyriausybė turėtų skirti didžiausią dėmesį. Skatinant viešojo sektoriaus pažangą ir visuomenei reikalingus pokyčius, būtina numatyti veiksmingas priemones, skirtas efektyvesnei ir į rezultatus orientuotai strateginio valdymo sistemai, kokybiškesniam teisiniam reguliavimui, valstybės duomenų valdysenos stiprinimui ir nuosekliam reformų valdymui.
„Ilgalaikėje perspektyvoje išlaidų poreikį didins ne tik jau prisiimti įsipareigojimai, bet ir visuomenės senėjimo keliami iššūkiai, kurie labiausiai paveiks socialinės ir sveikatos apsaugos, švietimo sritis. Siekiant tvarių viešųjų finansų, būtini struktūriniai pajamų ir išlaidų sprendimai. Negalime atidėlioti to, kas turėjo būti padaryta vakar“, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Valstybės kontrolė, apibendrinusi valstybinių auditų rekomendacijas ir kitų vertinimų išvadas, parengė vienlapį (https://bit.ly/4fVibBp) naujajai Vyriausybei su įžvalgomis apie sritis, kuriose reikia ypatingo jos įsitraukimo.
M. Macijauskas atkreipė dėmesį, kad valstybės pažangos siekių įgyvendinimą būtina susieti su finansinėmis galimybėmis. Dabar suplanuotos ne visos pažangos priemonės, numatyti tris kartus mažesni finansiniai ištekliai, nei jų reiktų Nacionalinio pažangos plano tikslams pasiekti.
Kalbant apie šalies teisinį reguliavimą, Lietuva iš kitų Europos Sąjungos valstybių išsiskiria itin didele ir vis augančia užregistruojamų teisėkūros iniciatyvų gausa. Teisinio reguliavimo poveikis Lietuvoje yra nepakankamai įvertinamas tiek prieš priimant įstatymus ar jų pakeitimus, tiek jau juos priėmus. Prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikis turėtų būti vertinamas pagal jų įtaką konkrečioms sritims, valstybės finansams, administracinei naštai ir ekonomikai.
Konsoliduotosiose viešojo sektoriaus ataskaitose vis dar yra reikšmingų klaidų. Būtina užtikrinti visų šio sektoriaus subjektų ataskaitų rinkinių teisingumą, nes jų duomenys svarbūs vertinant įstaigų veiklą, formuojant metinius biudžetus ir skaičiuojant valdžios sektoriaus rodiklius.
Pasak Valstybės kontrolės auditorių, reformų valdymas turėtų būti nuoseklesnis. Kyla rizika, kad gali būti pasiekti ne visi Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano rodikliai, todėl rizikuojama jį įgyvendinti ne visa apimtimi ir gauti ne visą šaliai skirtą finansavimą. Svarbu, kad plane numatytų reformų tinkamas įgyvendinimas ir rodiklių pasiekimo rizikų valdymas prisidėtų prie reikšmingų šalies pokyčių, susijusių su švietimu, sveikata, žaliąja pertvarka, skaitmenine transformacija, inovacijomis ir mokslu, viešojo sektoriaus pertvarka ir socialine apsauga.
Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“ yra įvardyti pagrindiniai strateginiai pokyčiai, siekiant proveržio ir klestėjimo ateityje. Artimiausią dešimtmetį numatoma viešojo valdymo pertvarka, visuotinės gynybos sukūrimas ir įtvirtinimas, valstybės ekonominio, energetinio, kibernetinio saugumo ir atsparumo užtikrinimas. Būtina stiprinti mokslo ir inovacijų sistemą, įgyvendinti socialiai atsakingos ir ekologiškai tvarios ekonomikos plėtrą, stabdyti šalies gyventojų skaičiaus mažėjimą ir vykdyti neutralaus poveikio klimatui politiką. Šiems pokyčiams valstybėje sąlygas sudaro kokybiškas švietimas, tvirti demokratijos principai ir kultūra.
Valstybės kontrolė, atlikdama auditus, teikia institucijoms rekomendacijas apie būtinus pokyčius ir atlieka jų įgyvendinimo stebėseną. Svarbiausių rekomendacijų įgyvendinimo būklės ataskaita du kartus per metus teikiama Seimui. Valstybės kontrolės interneto svetainėje pateikiama visuomenei atvira informacija apie visų atliktų auditų rekomendacijų įgyvendinimą, ją galite rasti čia.
