Seimas sudarė naują Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį Mantą Adomėną.

Už Seimo nutarimą „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo“ (projektas Nr. XIIIP-515) balsavo 62, prieš – 2, susilaikė 19 Seimo narių.

Sudarytoje komisijoje dirbs Guoda Burokienė, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Agnė Širinskienė, Povilas Urbšys; (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija); Andrius Palionis (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija); Audronius Ažubalis, Tadas Langaitis, Gintarė Skaistė (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija); Rimas Andrikis (frakcija „Tvarka ir teisingumas“); Gintaras Vaičekauskas (Liberalų sąjūdžio frakcija); Leonardas Talmontas (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija). Komisijai vadovaus Seimo narė A. Širinskienė. Tyrimą atlikti pavesta iki balandžio 6 d.

Kovo 14 d. generalinis prokuroras E. Pašilis kreipėsi į Seimą dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį M. Adomėną.

Pasak E. Pašilio, 2016 m. rugsėjo 15 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gauta Vilniaus apygardos teismo nutartis privataus kaltinimo byloje, kurioje nurodoma, kad pareiškėja privataus kaltinimo tvarka prašo pripažinti M. Adomėną kaltu, padarius Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Skirti jam įstatymu numatytą bausmę ir priteisti iš M. Adomėno 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti arba pažeminti tą asmenį, arba pakirsti pasitikėjimą juo. Už šio nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės, tai yra bauda, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pasak generalinio prokuroro, iš teismui pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėja šmeižiančią informaciją laiko 2015 m. rugsėjo 11 d. Seimo patalpose šauktos spaudos konferencijos dėl pradėtos šmeižto kompanijos metu M. Adomėno viešai išsakytos ir teismui nurodytus teiginius.

„Įvertinus šias Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatas, nustatytas faktines aplinkybes, teismo nutarties argumentus ir jo rezoliucinės dalies apimtį, akivaizdu, kad tolesnis baudžiamasis procesas privataus kaltinimo M. Adomėnui bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme būtų negalimas, negavus Seimo sutikimo, patraukti Seimo narį M. Adomėną baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“, – sakė E. Pašilis.

Atsižvelgiant į generalinio prokuroro prašymą buvo sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija, tačiau Seimas jos parengtos rezoliucijos nepriėmė.

Asmuo, turintis Seimo nario neliečiamybę, numatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje, ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalyje, be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.