Teisėjų mafijai - 1 mln. eurų "Laisvo laikraščio" ieškinys

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė ėmėsi nagrinėti "Laisvo laikraščio" redaktoriaus Aurimo Drižiaus 1 mln. eurų vertės ieškinį prieš Lietuvą ir 15 jį neteisėtai persekiojusių ir dokumentus klastojusių teisėjų : Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų Vancevičienės, Faustos Vitkienės, Jolantos Vėgelienės, Zojos Monid, Olego Zaicevo, Kasimovienės, Vilniaus apygardos teismo teisėjų Neringos Švedienės, Tatjanos Žukauskienės, Vytauto Zeliankos, Rositos Patackienės, Virginijos Švedienės, Stasio Punio.

A.Drižius prašo priteisti šią žalą iš Lietuvos Respublikos ir ją atsovavusių teisėjų solidariai ieškinyje dėl neteisėto persekiojimo, žalos atlyginimo dėl neteisėto persekiojimo, turto pasisavinimo ir užgrobimo, teisėjų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, sistemingo dokumentų klastojimo ir nusikalstamo susivienijimo teismuose ir generalinėje prokuratūroje.

Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas pats suskaičiavo, kad jis kėlė A.Drižiui ir "Laisvam laikraščiui" net 38 baudžiamąsias ir civilines bylas.

Dauguma bylų - dėl A.Drižiui įvestos neteisėtos cenzūros, kurią įvedė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai ir net penkis kartus atsisakė ją panaikinti, klastodami savo nutartis, į jas įrašydami žinomai melagingus parodymus.

Iki šiol teisėjai lengva ranka siuntė į kalėjimus nekaltus žmones, puikiai suprasdami, kad nuteisia nekaltus žmonės ir nieko nerizikuoja - Teismų įstatymas numato, kad "teisėjai neprivalo niekam aiškintis dėl savo priimto sprendimo".

Tačiau šiuo metu formuojasi tokia praktika, kad jeigu teisėjas sąmoningai, žinodamas, kad daro nusikaltimą ir tai suvokdamas, pažeisdamas įstatymus, nuteisia nekaltą žmogų, tai tada galima reikalauti atsakomybės ir iš tokio padaro.

A.Drižius kaip tik tai ir bandys padaryti - daugiau nei 10 metų sadeckų tampomas po teismus jis pamatė, kaip veikia ši "teisinė sistema".

"Jau daugiau nei dešimt metų esu neteisėtai persekiojamas vadinamos Lietuvos „teisėsaugos“ ir vadinamų „teisėjų“, kurie klusniai vykdo buvusio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Alvydo Sadecko galimai neteisėtus ir nusikalstamus skundus ir parėdymus, - teigiama A.Drižiaus skunde, - teismas pagal A.Sadecko prašymą įvedė cenzūrą, kurią draudžia tiek Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas, ir net penkis kartus išgalvotais motyvais atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, sistemiškai klastodamas savo nutartis.

Dėl visos šios teismų ir prokuratūros nusikalstamos veiklos buvau nuteistas devynis kartus, „teisėjams“ ignoruojant bent kokius įstatymus ir Konstitucijos reikalavimus, buvo nusavintas mano ne mažiau 50 tūkst. eurų vertės 15 arų dydžio žemės sklypas Vilniaus mieste, man du kartus teismai neleido dalyvauti rinkimuose, taip apribodami mano žmogaus teises ir lūkesčius.

Esu neteisėtai nuteistas devynis kartus, teismams ignoruojant bet kokius Konstitucijos ir įstatymo reikalavimus :

2009- 02-23 Vilniaus m 2 apyl. teismo pagal LR BK 154 str. 2 d., BK 155 str.,
2010- 04-26 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,
2011- 06-29 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,
2011-09-26 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 154 str. 2 d.,
2011-12-21 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,
2013-10-18 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,
2013- 12-09 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 181 str. 1 d.,
2014- 03-06 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,
2014-09-15 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,-1 m 6 mėn. laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės bausmės vykdymą atidedant 1 m 6 mėn, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A.Sadeckas dar 2008-01-21 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su „prevenciniu ieškiniu“ , kuriame reikalavo uždrausti man rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino šį A.Sadecko „prevencinį“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 ir uždraudė atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.

Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia tiek Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: "Cenzūra - tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.".
Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus" sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.".

Be to, teismui buvo pateikti įrodymai, kad A.Sadeckas, reikalaudamas uždrausti jį sieti su AB „Mažeikių nafta“, buvo šios įmonės akcininkas, ką ir pats deklaravo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, tačiau ir asmeniškai keitė „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymus, t.y. pats sprendė, kam ir kokiomis sąlygomis gali būti parduotos valstybės valdomos „Mažeikių naftos“ akcijos. Be to, privati A.Sadecko firma „Ekskomisarų biuras“ ir jis pats asmeniškai kaip dividendus gavo milijonus litų iš „Mažeikių naftą“ privatizavusios „Williams International company“ – visi šie pinigai buvo pervedami galimai kaip kyšiai, nes jokių paslaugų „Mažeikių nafta“ iš „Ekskomisarų biuro“ neužsakė, todėl net Valstybės kontrolė savo išvadose nurodė, kad visi „Mažeikių naftos“ pervedimai privačiai A.sadecko firmai buvo padaryti be jokių užsakymų, todėl neteisėti. Tačiau visuose teismo procesuose A.Sadeckas, etatinis „Williams“ konsultantas, prisiekęs sakyti tiesą, teigdavo, kad jis niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu, ir niekaip šiame privatizavimo procese nedalyvavo.

Ši neteisėta ir pagal galimai melagingą A.Sadecko skundą įvesta cenzūra buvo pavadinta „teismo sprendimu“ ir aš vien už tai, kad pateikiau įrodymus ir toliau rašiau apie tai, kaip A.Sadeckas susijęs su AB „Mažeikių nafta“ privatizacija, buvau daug kartų – net septyniose baudžiamosiose bylose teisiamas už „teismo sprendimo nevykdymą“.

Net pasiūlymas A.Sadeckui sudaryti taikos sutartį ir atlyginti man padarytą žalą buvo teismo įvertintas kaip „turto prievartavimas“, nes teisėjas O.Zaicevas nurodė, kad „A.Drižius, net būdamas daug kartų neteisėtai nuteistas, neturėjo „teisėto pagrindo“ prašyti žalos atlyginimo“.

Visuose šiose bylose įrodinėjau, kad A.Sadecko skundas ir parodymai melagingi, o pats „prevencinis ieškinys“ yra niekas kitas, kaip tik cenzūra ir bandymas nutildyti spaudą. Teismai niekaip nevertino mano pateikiamų įrodymų, apie juos tiesiog nieko nepasisakydavo, kol galiausiai Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015, kurioje vėl buvau teisiamas dėl cenzūros, mane išteisino, nurodžiusi, kad negalima teisti už savaime teisėtą veiklą".

Tai yra prireikė dešimt metų, kad ta vadinama "teisinė sistema" - tai yra išplėstinė Aukščiausiojo teismo septynių teisėjų kolegija suprastų, kad visas šis A.Drižiaus persekiojimas yra neteisėtas. Tačiau net ir po tokio LAT išaiškinimo Vilniaus apylinikės teismo teisėja Kasimovienė ir apygardos - teisėja Kiselienė - nusprendė cenzūros nepanaikinti, nes jau neva suėjo "senatis".

T.y. teisėjai, ilgiau nei penkis metus vilkinę cenzūros panaikinimą, galiausiai ištempė iki penkerių metų, ir nusprendė, kad Konstitucijai galioja penkerių metų senaties terminas.

"Tačiau tai ne mano kaltė, kad teismai daugiau nei penkerius metus vilkino šios bylos atnaujinimą, ir atmesdavo mano prašymus panaikinti cenzūrą išgalvotais motyvais, klastodami savo nutartis", - teigia A.Drižius.

Dėl teisėjų nusikalstamo susivienijimo

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Vancevičienė 2009 m. balandžio 10 d. civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 priėmė nutartį įvesti cenzūrą „Laisvam laikraščiui: t.y. uždrausti atsakovams Aurimui Drižiui. UAB „Laisvas laikraštis" savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.

Teisėja Vancevičienė atsisakė nagrinėti mano pateiktus įrodymus, o taip pat tai, kad A.Sadecko dalyvavimas „Mažeikių naftos“ privatizavime buvo viešai žinoma informacija – apie tai viešai prabilo ir tuometis VRM sekretorius Jonas Liaudankas. Nors žiniasklaida neatsako už politikų žodžius, tačiau teismas vis tiek nusprendė įvesti cenzūrą o dėl viešų Liaudansko pasisakymų teisėjas Vancevičienė taip parašė : „Dėl šių pačių argumentų atmestinas atsakovo paaiškinimas, jog jis, rašydamas apie ieškovą, rėmėsi oficialaus asmens VRM sekretoriaus Jono Liaudansko išsakyta nuomone“.

Kai teismui šioje civilinėje byloje pateikiau pačio A.Sadecko pateiktą viešųjų ir privačių interesų derinimo deklaraciją, kurioje jis pats įrašė save kaip ‚Mažeikių naftos“ akcininką, todėl paprašiau panaikinti cenzūrą, pirmą kartą mano prašymą atnaujinti civilinę bylą nagrinėjęs Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Zaluba atmetė mano prašymą nustatęs, kad tai, kad A.Sadeckas buvo susijęs su AB „Mažeikių nafta" ir jos privatizavimu, yra „viešai žinomos aplinkybės", todėl viešai žinomų aplinkybių skelbimas yra nusikaltimas.

Kai teismui pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo „Mažeikių naftos" privatizavimo įstatymo autorius, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė atmetė mano prašymą atnaujinti šią bylą, nes „leidėjas turėjo pareigą ypatingai atsakingai domėtis tiek Seimo archyve esančia medžiaga, teismuose nagrinėtomis bylomis bei kitais, viešais priimamais duomenimis".

Nors tie įrodymai tik neseniai buvo patekę man į rankas, ir aš niekaip negalėjau žinoti apie juos anksčiau, teisėja F.Vitkienė man nurodė, kad aš turėjau pareigą apie juos žinoti anksčiau, nei jie buvo įvykę, o jeigu nežinojau, tai jau nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės.

Galiausiai, kai net Vilniaus apylinkės prokuratūra ir teismas pripažino, kad „faktas, kad A.Sadeckas dalyvavo sprendžiant klausimus dėl AB „Mažeikių nafta" privatizavimo, visada buvo žinomas, niekada nebuvo kvestionuojamas nei A.Sadecko, nei prokuratūros", kreipiausi dar kartą – jau trečią kartą - kad šis draudimas - rašyti tiesą apie A.Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos" privatizavime - būtų panaikintas. Tačiau net tada Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė atmetė mano prašymą atnaujinti šią civilinę bylą, nes neva tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės.

Teisėja J.Vėgelienė nurodė, kad minėtos tiek teismo ir prokuratūros nutartys, kuriose pripažįstama, kad A.Sadeckas dalyvavo sprendžiant klausimus dėl privatizavimo, „teismų nutarčių argumentai atitinkame kontekste apie buvusius įvykius negali būti laikoma paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu". T.y. teisėja J.Vėgelienė nurodė, kad aš 2009 m., nagrinėjant šį A.Sadecko skundą, turėjau žinoti, ką 2013 m. nuspręs Vilniaus apylinkės teismas ir prokuratūra. Tokią pat nutartį surašė ir Vilniaus apygardos teismo teisėja R. Janovičienė 2013 m. kovo 14 d. nutartimi.

Visais atvejais teismas nepasisakė dėl mano pagrindinio motyvo - teismas įvedė cenzūrą, kas yra draudžiama tiek Konstitucijos, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymo. Taip pat teismai nevertino ir galimai melagingų A.Sadecko parodymų, kad jie niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta" ir jos privatizavimu, nors buvo šios įmonės akcininkas, ir privatizavimo įstatymų autorius, tačiau teisme sakė, kad niekaip nedalyvavo šiame privatizavime.

Nors į teismą iškviesta Lietuvių kalbos profesorė Kalėdienė paaiškino, ką reiškia terminas „dalyvauti privatizavime" - „atlikti tam tikrus veiksmus, kai buvo vykdomas privatizavimas". O Sadeckas asmeniškai dalyvavo sprendžiant dėl „Mažeikių naftos" privatizavimo sandorių ir per savo įmonę „Ekskomisarų biuras" valdė „Mažeikių naftą", t.y. teikė valdymo paslaugas.

Kai pateikiau teismui skundą, prašydamas panaikinti cenzūrą ir nurodydamas, kad minėtu teismo sprendimu buvo įvesta cenzūra, ką draudžia tiek Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas - Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Z.Monid sugebėjo pasakyti tik tiek, kad „taip pat nepagrįstas ir netenkintinas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą byloje dėl netinkamo teisės aktų taikymo. Pareiškėjo prašymo teiginiai apie teisę skleisti informaciją, nenustačius, kad skleidžianti informacija neatitinka tikrovės, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, motyvų ir argumentų, kurie suteiktų pagrindą teigti, kad teismo 2009-04-10 sprendime padarytos teisės normų taikymo klaidos". Ir nė vieno žodžio apie tai, ką savo Visuomenės informavimo įstatymas ir Konstitucija apie cenzūrą.

Teisėja Z.Monid nurodo, kad teismo įvesta cenzūra yra visai teisėta, ir kad A.Drižiaus paminėtos aplinkybės, kad tai prieštarauja Konstitucijai ir Visuomenės informavimo įstatymui, „yra deklaratyvaus pobūdžio".

Kai apskundžiau šį Z.Monid sprendimą Vilniaus apygardos teismui, šio teismo teisėja R.Petkuvienė neišdrįso tyčiotis iš Konstitucijos ir įstatymų, ji sugalvojo remtis savo išgalvotais motyvais.

T.y. Vilniaus apygardos teismo teisėja R. Petkuvienė savo nutartyje melagingai nurodo, kad cenzūros jau pasisakė Vilniaus apygardos teismas savo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi. Tačiau šioje nutartyje nėra nė vieno žodžio apie cenzūrą, net rašydamas skundą aš dar neturėjau Konstitucinio teismo išaiškinimo, kas yra cenzūra. Jį gavau tik vėliau, todėl negalėjau jo panaudoti ir tuo labiau Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje negalėjo nieko pasisakyti dėl cenzūros, nes ji nebuvo paminėta mano skunde.

O teisėja R. Petkuvienė sąmoningai, žinodama, kad negali paneigti Konstitucijos ir įstatymų reikalavimų, melagingai nurodo, kad šie argumentai jau buvo išnagrinėti ir atmesti. Tai yra sąmoningas dokumento klastojimas, įrašant į jį žinomai melagingus duomenis. Teisėja Petkuvienė intelektualiai suklastojo dokumentą, sąmoningai įrašydama į jį melagingą informaciją, ir tai patvirtindama savo parašu.

Vilniaus apygardos teismo teisėjai Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė ir Vytautas Zelianka, priimdami 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį atsisakyti panaikinti cenzūrą, taip pat ją suklastojo, įrašydami į ją žinomai melagingus duomenis - kad neva teismas uždraudė skelbti tik tą informaciją, kuri jau buvo pripažinta neatitinkanti tikrovės.

Tačiau tai vėlgi melas - nėra jokio teismo sprendimo, kuris sakytų, kad informacija, kad pilietis A.Sadeckas susijęs su AB „Mažeikių nafta", neatitinka tikrovės. Pats pilietis A.Sadeckas deklaravo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kad buvo „Mažeikių naftos" akcininku, o paskui skundu pareikalavo, kad man būtų uždrausta rašyti straipsnius apie jo ryšius su šia įmone.

Visos šios aplinkybės yra esminės, apribojančios mano, kaip žurnalisto teisės gauti ir skelbti informaciją. Atvirkščiai – esu persekiojamas dėl to, kad sąžiningai atlieku savo, kaip žurnalisto pareigą informuoti visuomenę apie tokius veikėjus, kaip jau minėtas A.Sadeckas.

Galiausiai Vilniaus apygardos teismo teisėjai R.Patackienė, V.Švedienė, S.Punys pasiuntė mane į kalėjimą

Eina kalba apie Vilniaus apygardos teismo „teisėjus“ R. Patackienę, V. Švedienę ir S. Punį. Jie pasiuntė į kalėjimą A.Drižių vien už tai, kad šis parašė straipsnį, kuriame buvo kritikuojamas teismų ir prokurorų darbas. Visas šis „nusikaltimas“ buvo įvardintas kaip „teismo sprendimo nevykdymas“.

Nors pati cenzūra buvo neteisėta, prieštaraujanti Konstitucijai ir Visuomenės informavimo įstatymui, ši teisėjų trijulė nieko savo nutartyje tiesiog išsityčiojo iš Konstitucijos, parašydami, kad „Kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant saviraiškos laisvės ir teisės į asmens garbės bei orumo gerbimą konfliktą, prioritetas pagrįstai suteiktas pastarajai vertybei“.

Dėl A.Sadecko galimai melagingų parodymų, prieš kuriuos teismas nuolat užmerkia akis ir jų nemato

Su savo „prevenciniu skundu“ A.Sadeckas dar 2006 m. neigė bet kokias savo sąsajas su AB „Mažeikių nafta“ ir šios įmonės privatizavimu. Tokius pat parodymus, kad jis niekaip nėra susijęs su AB ‚Mažeikių naftos“ privatizavimu, A.Sadeckas davė net septyniose baudžiamosiose bylose, kai aš toliau rašiau straipsnius, ir pateikiau vis naujus įrodymus apie jo dalyvavimą šiame privatizavimo procese.

T.y. 2006 05 18 d., nagrinėjant Vytauto Kabailos bylą Kauno apylinkės teisme apklaustas A.Sadeckas parodė asmeniškai ruošęs 2001 08 02 d. priimto AB „Būtingės nafta", AB „Mažeikių nafta", „Naftotiekis" reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus, leidžiančius privatizuoti AB „Mažeikių nafta".

Šios pataisos leido „Mažeikių naftos" akcijas įsigyti Rusijos kompanijai „Jukos", nes iš įstatymo A.Sadecko iniciatyva buvo pašalintos nuostatos, kad strategines Lietuvos įmones gali įsigyti tik NATO šalyse registruotos įmonės. A.Sadeckas, pats būdamas „Mažeikių naftos" akcininku, ir tai viešai deklaruodamas savo deklaracijoje Vyriausiai tarnybinės etikos komisijai, niekaip negalėjo Seime spręsti savo valdomos įmonės reikalų, tuo labiau rengti šios įmonės įstatymo pataisų. Tačiau jis to nepadarė ir nusižengė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui. Be to, A.Sadecko, kaip tuomečio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, veiklą keičiant įstatymus, galima vertinti, ir kaip valstybės interesų išdavystę, nes jo parengtos įstatymo pataisos sudarė galimybę „Mažeikių naftos" akcijas įsigyti Lietuvai nedraugiškos Rusijos kompanijai. Be to, toks A.Sadecko veikimas yra neteisėtas ir nusikalstamas dar ir todėl, kad Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad „Mažeikių naftos" privatizavimas yra neteisėtas ir Antikonstitucinis, o visi šiame privatizavime dalyvavę veikėjai taip pat veikė neteisėtai.

Todėl A.Sadeckas sąmoningai, žinodamas, kad paduoda galimai melagingą prevencinį skundą, dar 2008 m. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas uždrausti jį sieti su „Mažeikių naftos“ privatizavimu.

Nes tuo metu A.Sadeckas buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, dalyvavo Seimo rinkimuose, ir bet koks jo paminėjimas „Mažeikių naftos“ privatizavimo kontekste mažino rinkėjų pasitikėjimą A.Sadecku. Nes pats „Mažeikių naftos“ privatizavimas, prasidėjęs 1989 m., ir pasibaigęs 2006 m., buvo skandalingas ir nusikalstamas. Tiek Konstitucinis teismas pripažino, kad šis privatizavimas buvo antikonstitucinis, tiek ir Seimo laikinoji tyrimo komisija buvo suskaičiavusi, kad šis privatizavimas atnešė Lietuvos biudžetui didelių nuostolių.

Todėl tam, kad uždrausti spaudai vykdyti savo funkcijas, ir skelbti visuomenei apie tokius veikėjus, kaip A.Sadeckas, jis ir padavė jau minėtą „prevencinį skundą“, prašydamas uždrausti jį su „Mažeikių naftos“ privatizavimu apskritai.

Kai kreipiausi į prokuratūrą dėl A.Sadecko melagingų parodymų, Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras J.Rėksnys, vengdamas pateikto įrodymo vertinimo, ir nurodydamas, kad A.Sadeckas „nedarė jokios įtakos ‚Mažeikių naftos“ privatizavimui, pažeidė teisingumo ir teisėtumo principus ir apribojo mano teisę ginti savo teises ir įrodyti tiesą dėl galimai melagingų buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko parodymų.

A.Sadeckas ne tik dalyvavo, tačiau faktiškai vadovavo AB „Mažeikių naftos“ privatizavimui – dar pačiame pirmame AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo etape, vykusiame 2000-2001 m., A.Sadeckas taisė įstatymo projektą, pagal kurį ši įmonė ir buvo privatizuota. Per šį privatizavimo etapą privati A.Sadecko įmonė „Ekskomisarų biuras“ valdė tą pačią „Mažeikių naftą“, t. y. teikė jai valdymo paslaugas, ir iš šių sandėrių, kuriuos Valstybės kontrolė įvardino kaip neteisėtus, nes mokėjimai buvo atliekami ne pagal sutarties sąlygas, privati A.Sadecko įmonė „Ekskomisarų biuras“ uždirbo iš „Mažeikių naftos“ privatizavimo daugiau nei 8 mln. litų.

Teismas nieko nepasisakė ir dėl to, kad „Mažeikių naftą" privatizavusios „WiIliams" atstovė buvo registruota Tradenio gatvėje, patalpose, kurios priklausė A.sadecko privačiai įmonei „Ekskomisarų biuras", ir kad per minėtą atstovę A.sadecko įmonei iš „Mažeikių naftos" plaukė milijonai už paslaugas, kurias Mažeikių prokuratūra įvertino kaip „butaforines".

"Todėl visos šios išvardintos aplinkybės įrodo, kad A. Sadeckas tiek bylose, kuriuose aš buvau kaltinamas dėl cenzūros (įvardijamos kaip „teismo sprendimo nevykdymas“), tie ir privataus kaltinimo byloje Nr. PK-624- 276/2016 sąmoningai ir tyčia davė melagingus parodymus apie tai, kad jis nedalyvavo AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese, ir visos šios aplinkybės įrodo, kad A. Sadecko veiksmuose yra BK 235 str. numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, - teigia A.Drižius.

Teismas nurodo, kad A. Sadeckas neneigė fakto, kad jis buvo įsigijęs AB „Mažeikių nafta“ akcijų ar kad kaip Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas nedalyvavo rengiant įstatymo projektus ar jų pakeitimus dėl AB „Mažeikių nafta“.

Nors iš tiesų buvo priešingai – visuose savo parodymuose A.Sadeckas kategoriškai neigė savo bet kokias sąsajas su „Mažeikių naftos“ privatizavimu, o kai teismui buvo pateikti įrodymai, kad jis pats keitė privatizavimo įstatymus, teismui ėmė aiškinti, kad jis neva taip nesakęs.

Nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 235 str. dispozicija reikalauja tiesioginės tyčios buvimo, t.y. kaltininkas turi suvokti, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, suprasti tai ir norėti kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.
Iš pateikto skundo bei medžiagos matyti, kad šiuo atveju akivaizdu, kad A.Sadeckas, suvokdamas, kad duoda melagingus parodymus, melavo ir šioje byloje.
Padavęs melagingą „prevencinį“ skundą, A.sadeckas pasmerkė save duoti melagingus parodymus, ir juos davė nuosekliai meluodamas, netgi tada, kai buvo pagautas meluojantis.
Tai, kad teismai ir prokuratūra visomis įmanomomis priemonėmis dengia A.Sadecko nusikalstamą veiklą, tik įrodo, koks jis yra įtakingas, ir kokia korumpuota yra taip vadinama „teisinė sistema“.

Savo nutartyje Vilniaus apygardos teismo teisėja Valinskienė taip pat melagingai nurodė, kad „nagrinėjant minėtas baudžiamąsias bylas teismo posėdžiuose Alvydas Sadeckas kategoriškai neneigė, kad jis buvo „Mažeikių naftos“ akcininkas ar kaip Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas nedalyvavo rengiant įstatymų projektus ar jų pakeitimus dėl „Mažeikių nafta“.

Priešingai, nei rašo teisėja A.Valinskienė, A.Sadeckas visose teismo posėdžiuose kategoriškai neigė bet kokias savo sąsajas su „Mažeikių nafta“ ar jos privatizavimu:

1. T. y. 2008 m., nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-750-648/08 Vilniaus miesto 2-os apylinkės teisme, A.Sadeckas, prisiekęs kalbėti tiesą, pareiškė, kad jis niekaip nėra susijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimu ir niekaip šiame privatizavimo procese nedalyvavo. Dėl tokių A.Sadecko skundo ir jo parodymų buvau nuteistas – neva A.Sadecką šmeižia mano teiginys, kad „Alvydas Sadeckas apsimetė, kad jis niekaip nedalyvavo „Mažeikių naftos“ privatizavime“. Nors šis teiginys atitinka tikrovę – A.Sadeckas iki šiol neigia bet kokias sąsajas su minėtu privatizavimu, tačiau buvau nuteistas už tariamą A.Sadecko šmeižimą. Šioje byloje A.Sadeckas davė melagingus parodymus apie savo vaidmenį minėtame privatizavime, kad „Pasisakymai dėl privatizavimo taip pat neatitinka tikrovės“. Šios bylos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendžio matyli, kad nukentėjusysis A. Sadeckas inter alia parodė, kad nėra dalyvavęs „Mažeikių naftos" privatizavime,
2. 2010 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo iš teisiamojo posėdžio protokolo, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1- 257-648/2010, matyti, kad apklausiamas nukentėjusysis A. Sadeckas parodė, jog „Mažeikių naftos privatizavime aš nedalyvavau ir negalėjau dalyvauti".
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme, 2010 m. spalio 19 d, teisiamojo posėdžio metu. nagrinėjant civilinę bylą N r. 2-5322- 501/2010. suinteresuotas asmuo A. Sadeckas parodė „AŠ jokių sąsajų su AB „Mažeikių nafta” neturėjau. Mano akcijas tvarkė makleriai.”.
4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-693- 503/2011 nurodyta, jog nukentėjusysis A. Sadeckas į kaitinamojo klausinius atsakė „ne, nedalyvavau Mažeikių naftos privatizavime, nežinau, ar aš buvau Mažeikių naftos bendrasavininkas“.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nuosprendyje privataus kaltinimo byloje Nr. PK- 624-276/2016 yra nurodyti melagingi pareiškėjo A. Sadecko parodymai, kuriuos jis davė teismo proceso metu, t. y. kad jis AB „Mažeikių nafta“ privatizavime nedalyvavo, jos privatizavimo momentu akcijų neturėjo, tuo metu buvo Seimo Nacionalinio saugumo komiteto vadovu, komitetas privatizavime nedalyvavo, nes tuo užsiėmė Ekonomikos komitetas“.
Teisėja A.Valinskienė taip pat nurodė, kad A.Sadeckas „turėjo suvokti, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, suprasti tai ir norėti, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose. Nagrinėjame atveju tokią išvadą daryti nėra pagrindo. Nagrinėjant bylą A.Sadeckas nuosekliai teigė, jis tiesiogiai nedalyvavo privatizuojant „Mažeikių naftą ir bylos metu nebuvo užfiksuota, kad šis asmuo sąmoningai teismui teikė tokius duomenis, kurie klaidino teismą ir trukdė priimti pagrįstą sprendimą“.
Toks teisėjos A.Valinskienės teiginys yra melas – jai buvo pateikti visi įrodymai, kad A.Sadeckas, būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, vienasmeniškai keitė „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymus, kad šią įmonę galėtų įsigyti Rusijos kompanija „Jukos“. Dėl tokio privatizavimo A.Sadeckas uždirbo milijonus litų, nes pinigus per jo firmą „Ekskomisarų biuras“ pervedė ta pati „Mažeikių naftą“ privatizavusi kompanija „Williams“.
Prokuroras Rėksnys sako, kad A.Sadekcas „nedarė jokios įtakos privatizavimui“, teisėja Gudienė sako, kad Sadeckas melavo netyčia, o teisėja Valinskienė visus šiuos nusikaltimus pridengia, nuspręsdama, kad „prokuroras vykdė savo profesines pareigas, jo veiksmai negali būti pripažįstama priešinga teisei veikla“.

Dėl tariamo A.Sadecko šmeižto

2009 m. vasario mėn. 23 d. Vilniaus miesto antros apylinkės teismo teisėjas Artūras Pažarskis baudžiamojoje byloje nuteisė mane pagal BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d. už tariamą A.Sadecko šmeižtą.

Teisėjas nusprendė, kad A.Sadecką šmeižia toks sakinys : „<...> ...Alvydas Sadeckas apsimetė, kad jis niekaip nedalyvavo "Mažeikių naftos"privatizavime.

Akivaizdu, kad toks sakinys atitinka tikrovę, nes A.Sadeckas iki šiol neigia bet kokias sąsajas su „Mažeikių naftos“ privatizavimu.

Dėl tariamo „turto prievartavimo“

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas 2013 m. gruodžio 9 d. baudžiamojoje byloje paskelbė man nuosprendį, kuriuo pripažino mane kaltu, ir nuteisė pagal LR BK 181 str. 1 d.

Teisėjas O.Zaicevas į nuosprendį įrašė žinomai melagingus duomenis, kuriuos pats sugalvojo, nes baudžiamojoje byloje jų nėra. Tai padarė sąmoningai ir tyčia, norėdamas mane nuteisti, tokiu būdu padarė nusikaltimą, kuris įvardijamas kaip dokumento klastojimas.

Teisėjas O.Zaicevas mane nuteisė už tariamą turto prievartavimą – neva aš, “neturėdamas teisėto pagrindo”, reikalavau iš piliečio Alvydo Sadecko 21 tūkst. Litų, grasindamas paskelbti apie jį tam tikrą informaciją.

Teisėjas O.Zaicevas pasiūlymą A.Sadeckui atlyginti žalą, kurį jis padarė man, Aurimui Drižiui, neteisėtai persekiodamas nuo 2008 m., prilygino turto prievartavimui.

Nors iš elektroninio susirašinėjimo šioje byloje buvo akivaizdu, kad buvo siūlomas taikos susitarimas :

"tačiau as taikus žmogus, seniai siūliau sudaryti taika, tik uz visus teismus ir baudžiamas bylas pirma atlyginkite zala, ir atsisveikiname";

2010-09-08 11.34 vai. M. Kukaitis iš elektroninio pašto mindaugas@kukaitis.lt į gautą laišką paklausė „Aurimai, Ar teisingai supratau, kad reikalauji pinigu ir tuomet nerašysi apie mano klientą. Jeigu taip - tai kiek reikia sumoket? Adv. Mindaugas K.",

2010-09-08 11.55 vai. siuntėjas Aurimas Drizius iš elektroninio pašto ll@centras.lt advokatui M. Kukaičiui rašė: „as tik sakau - tegul tas tavo klientas gražina tai, ka is musu pavogė (civiliniai ieškiniai, advokatai, etc), o kiek ju buvo per tuos aštuonis metus, as jau ir nebegaliu suskaičiuoti, tai kad pats skaičiuok",

2010-09-08 22.49 vai. M. Kukaitis iš elektroninio pašto mindaugas@kukaitis.lt į gautą laišką paklausė: „Bet taip ir nesupratau - ar po to butu atspausdinti visi paneigimai ir daugiau nebūtu ne vieno straipsnio ir teiginio apie A. Sadecka? Adv. Mindaugas K."

2010-09-09 09.06 vai. siuntėjas Aurimas Drizius iš elektroninio pašto ll@centras.lt atsakant M. Kukaičiui nurodo: „ pats supranti, kad ir mes jums, ir jums mums jau iki kaklo igrisome, tai jeigu ir bus rašoma, tai tik gražiai",

Teisėjas O.Zaicevas nuosprendyje nurodė, kad „...kaltinamojo parodymai, jog jis pats jaučiasi nukentėjęs finansiškai nuo A. Sadecko ir jam pačiam yra padaryta didžiulė žala"
kaltinamojo atsakomybės už padarytą veiką nešalina.

Dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nusikalstamo veiksmų:

1.1. G. Dzedulionio, J. Čepukėnienės ir A. Piesliako, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-369-365-2016 priėmusių 2016-06-09 nutartį, kuria atmestas pareiškėjo apeliacinis skundas. Teisėjas G.Dzedulionis teismo posėdžio metu man žodžiu paaiškino, kad esu nuteistas todėl, kad kritikuoju teisėsaugą.

Galiausiai, kai savo straipsniuose parašiau, kad buvau teisiamas pagal melagingus A.Sadecko parodymus, vėl buvau du kartus teisiamas už A.Sadecko šmeižtą.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijai ( Gintaro Dzedulionio, teisėjų Jolantos Čepukėnienės,
Aleno Piesliako) buvo pateikti bent dešimt įrodymų, kaip A.sadeckas duoda melagingus parodymus, tačiau teismas nė vieno šių įrodymų nenagrinėjo, atmetė mano skundą išgalvotais motyvais, nepaneigę nė vieno mano skundo argumento, o kolegijos pirmininkas G.Dzedulionis
man žodžiu paaiškino, kodėl esu nuteistas : „todėl, kad kritikuoju
teisėsaugą" .
„Manau, kad visi šie teisėjai veikė susitarę klastoti dokumentus ir ignoruoti įstatymo reikalavimus
A.sadecko naudai, todėl jie veikė tiesiogine tyčia ir susitarę“, - mano A.Drižius
Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus m. apylinkės teismo
teisėjai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami dokumentus, veikdami tiesiogine tyčia, daugiau nei
dešimt metų mane persekiojo vien todėl, kad nesilaikiau šios neteisėtos ir nusikalstamos cenzūros. Visi šie minėti pareigūnai niekaip nevertino galimai melagingų A.sadecko parodymų,
kad jis niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu.
Galiausiai Aukščiausiojo teismo kolegija (A.Kartanienė, A.Pikelis ir A.Armanavičius) atmetė Drižiaus
skundus, taip pat nepaneigė nė vieno jo įrodymo, tik nurodė, kad ‚duomenų pripažinimas įrodymais
bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva“.

Kai Vilniaus apygardos teismo teisėja Norkūnaitė nurodė prokuratūrai pradėti ikiteisminį tyrimą
dėl galimai melagingų Sadecko parodymų, pats Sadeckas teisme išsišaipė ; „tai tik laikinas nesusipratimas“, ir siūlė A.Drižiui pagalvoti apie savo šeimą ir vaikus.
Po mėnesio A.Drižiaus automobilį Ukmergės greitkelyje taranavo fūra, jis per plauką liko gyvas. Policija suklastojo visus šios avarijos duomenis ir įvykio vietos planą

Visi šie teisėjai veikė susitarę klastoti dokumentus ir ignoruoti įstatymo reikalavimus A.sadecko naudai, todėl jie veikė tiesiogine tyčia ir susitarę, nes negalėjo akivaizdžiai klastoti savo nutarčių, sąmoningai įrašydami į jas melagingus duomenis. Ir tokiu būdu suklastoję savo nutartis.

Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami dokumentus, veikdami tiesiogine tyčia, daugiau nei dešimt metų mane persekiojo vien todėl, kad nesilaikiau šios neteisėtos ir nusikalstamos cenzūros. Visi šie minėti pareigūnai niekaip nevertino galimai melagingų A.sadecko parodymų, kad jis niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu.

Vienintelė teisėja Baltušytė nurodė pradėti ikiteisminį tyrimą A.Sadecko atžvilgiu baudžiamoje byloje Nr. PK-1599-754/2015:

„LR BPK 409 str. 4 d. numatyta, jeigu nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, kad kaltinamas asmuo galimai padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui. Privatus kaltintojas pagal priešpriešinį skundą Aurimas Drižius prašo Alvydą Sadecką patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 235 str., t. y. dėl veikos, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas (LR BPK 409 str. 4 d.). Iš Alvydo Sadecko ir Aurimo Drižiaus skundų ir paaiškinimų taikinamuosiuose posėdžiuose matyti, kad jų nurodytos ir prašomos kvalifikuoti pagal LR BK 154 str. 2 d. bei 235 str. veikos yra tarpusavyje susiję, todėl turi būti nagrinėjamos vienoje byloje.

Alvydo Sadecko skunde nurodytos veikos, dėl kurių prašoma Aurimą Drižių traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 str. 2 d., turi visuomeninę reikšmę, nes veikų aprašyme nurodyta, kad internetinio tinklapio www.laisvaslaikraštis.lt ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“ 2015-02-02 – 2015-03-05 publikacijose rašoma: „Kaip A. Sadeckas valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą“, „Visiškai parsidavęs Vilniaus miesto apylinkės teismas, ...teismo teisėjai klastoja savo nutartis A. Sadecko naudai“, „Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė: „Tai, kad šio teismo teisėjai masiškai klastoja dokumentus ir ignoruoja įstatymus, nėra pagrindas nušalinti teismą““, todėl yra pagrindas prokurorui pradėti baudžiamąjį procesą pagal LR BPK 409 str. 1 d.“.

Remiantis išdėstytu, prašau siūlyti iškelti drausmės bylas Vilniaus apygardos teismo teisėjams G.Dzedulioniui, G.Rimšeliui, Neringai Švedienei, Tatjanai Žukauskienei, Vytautui Zeliankai, A.Valinskienei, R.Petkuvienei, R.Patackienei, V.Švedienei ir S.Puniui, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjoms Zojai Monid, Jolantai vėgelienei, Faustai Vitkienei, Olegui Zaicevui, o taip pat pripažinti jų sprendimus ir nutartis minėtuose bylose neteisėtais.

Taip pat siūlau Vilniaus miesto apylinkės teisme sudaryti komisiją ištirti priežastis, kodėl visi išvardinti teisėjai aptarnauja A.sadecką, klastodami savo nutartis ir veikdami nusikalstomoje grupėje.

Šioje civilinėje byloje atsakovu prašau patraukti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Teisingumo ministerijos,

Todėl man padarytą žalą – 1 mln. eurų – remdamasis ŽALOS, ATSIRADUSIOS DĖL VALDŽIOS INSTITUCIJŲ NETEISĖTŲ VEIKSMŲ, ATLYGINIMO Į S T A T Ymų, prašau atlyginti solidariai iš Lietuvos respublikos ir minėtų teisėjų.

nuotraukoje - taip atrodė A.Drižiaus automobilis po fūros "stuktelėjimo" gretikelyje