Tarpukario Lietuvoje užsieniečiai aktyviai vystė šalies pramonę, architektūrą, dėstė universitetuose ir taip prisidėjo prie modernios Lietuvos kūrimo. Kaip pastebi šiuo metu Vytauto Didžiojo universitete (VDU)) dėstantis užsienietis Tomasz Błaszczak, dauguma dirbti į Lietuvą atvykdavo iš kaimyninių valstybių – tai rodo ir bendrą daugiau nei 200 metų besitęsiančią tendenciją.
1918 m. vasario 16 d. pradėtai kurti moderniai Lietuvos valstybei labai trūko išmintingų ir drąsių žmonių profesionalų, todėl jos kūrėjų gretas 1918–1940 m. papildė nemažai mokslininkų, medikų, architektų, kariškių ir kitų sričių profesionalų iš užsienio. Kai kurie iš jų Lietuvoje atliko epizodinį vaidmenį, kiti pasiliko ilgiau, darniai įsiliedami į šalies gyvenimą. Apie tai Kauno miesto muziejuje per Martyno Mažvydo bibliotekos parodos atidarymą „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ kalbėjo istorikai ir parodos iniciatoriai.
„Tarpukariu jaunai Lietuvos valstybei trūko profesionalų įvairiose srityse, tad į Lietuvą dirbti atvykdavo nemažai užsieniečių. Pavyzdžiui, po Rusijoje įvykusios Spalio revoliucijos į Lietuvą pradėjo plūsti daug profesionalų, kurie tuo metu nenorėjo dirbti bolševikų kontroliuojamai valdžiai ir nusprendė išvažiuoti į Vakarus – tokiu būdu buvę Sankt Peterburgo universiteto architektai prisidėjo prie tarpukario Lietuvos architektūros sprendimų“, – apie užsieniečių indėlį Lietuvoje pasakoja VDU istorikas bei Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus darbuotojas T. Blaszczak.
Imigracijos tempai į Lietuvą tarpukariu priklausė ir nuo tarptautinės politikos įvykių. „Baltarusių atsiradimas Kaune buvo susijęs su Lenkijos ir Lietuvos konfliktu – dauguma baltarusių buvo gimę teritorijose, kurios po Pirmojo pasaulinio karo atiteko Lenkijai, šiame fone nemažai baltarusių, kurie priklausė baltarusių tautiniam judėjimui, buvo Lietuvos pusėje ir persikėlė į Kauną. Žinoma, dalis emigravo kitur, tačiau likusiesiems baltarusiams puikiai pavyko integruotis į Lietuvos visuomenę ir dalis jų liko čia gyventi“.
Istorikas pastebi, ieškojimas geresnio būvio užsienyje yra bendras palikimas, kuris yra būdingas šiam regionui.
„Gyventojų emigracija yra Abiejų Tautų Respublikos palikimas – lietuviai, lenkai, baltarusiai ir ukrainiečiai jau 200 metų stipriai emigruoja. Srautai nėra pastovūs, viename istorijos etape jie gali būti intensyvūs, o kitame mažesni, tačiau migracijos procesai šiam regione vyksta pastoviai. Sakyčiau, kad mes – lenkai, lietuviai, ukrainiečiai, baltarusiai veikiau emigruojame negu labiau priimame užsieniečius pas save“, – teigia parodos pristatyme dalyvavęs lenkas.
Kauno miesto muziejuje eksponuojamoje Martyno Mažvydo bibliotekos Parodoje „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ pristatomos 28 iškilios asmenybės, dirbusios 1918–1940 m. Lietuvoje. Tai skirtingų tautybių, lyčių ir profesijų žmonės, simboliškai sugrupuoti į vienuoliką tematinių stendų. Juos jungia profesija arba išsilavinimas. Parodoje galima susipažinti su lakūnais, architektais, medikais, teisininkais, gamtininkais, istorikais, kalbininkais, bibliotekininkais, matematikais, menininkais ir ekonomistais. Kartu su vizualia informacija apie profesionalus, parodoje trumpai pristatomos jų biografijos, svarbiausi nuopelnai Lietuvai, įdomus biografijos faktas ir nedidelė citata: asmens mintys ar mintys apie asmenį. Visos parodoje naudojamos iliustracijos surinktos iš įvairių Lietuvos ir pasaulio atminties saugojimo institucijų. Visos publikuojamos knygos saugomos Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Paroda veikia iki 2018 m. kovo 19 d. Kauno miesto muziejuje (Rotušės a. 15).