12 pasaulio fortepijono virtuozų skambinti Čiurlionį sukvietęs Justas Šervenikas: Čiurlionis genialus ir kalba kiekvienam kiekvieno kalba

Šį rugsėjį, minint 150-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines, vyks vienas didžiausių fortepijoninės muzikos festivalių Baltijos šalyse „Pasaulio fortepijono žvaigždės sveikina M. K. Čiurlionį“. Kiekvieną festivalio vakarą M. K. Čiurlionį sveikins vis kita pasaulinio garso pianistų virtuozų pora. Menininko kūrybą atliks George Li, Dmitry Levkovich, Andrew Brownell, Lucas Debargue, Szymon Nehring ir kiti – iš viso 12 pasaulinio lygio fortepijono virtuozų, tarp kurių ir Čiurlionio provaikaitis Rokas Zubovas. Kaip gimė festivalio idėja, kaip pavyko į Čiurlionio gimtadienio šventę pakviesti tiek žvaigždžių iš JAV, Prancūzijos, Danijos, Ispanijos ir kitų šalių bei apie čiurlioniškos kūrybos sklaidą kalbamės su festivalio organizatoriumi, meno vadovu Justu Šerveniku, o vienas iš atlikėjų, JAV pianistas Andrew Brownell, dalinasi savo įspūdžiais ruošiantis festivaliui.

Kaip kilo idėja organizuoti tokį festivalį?

2019 metų knygų mugės metu su Roku Zubovu pradėjome įsivaizduoti, kaip švęsime Čiurlionio 150-ąjį gimtadienį. Greit sutarėme dėl vieno – ruoštis reikia jau dabar.

Netrukus atėjo mintis, kad gal vertėtų pradėti kviesti jaunus muzikus iš užsienio į Čiurlionio namus, kad jie pagrotų Čiurlionio muziką. Dar po kiek laiko, kartu su LNF direktore Rūta Prūsevičiene gimė mintis rengti Čiurlionio gimtadienio koncertus Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Šią idėją labai sustiprino skaityta istorija, kaip Leonardas Bernsteinas galima sakyti per naktį pasauliui išgarsino danų kompozitorių Carl Nielsen, kurio 5 simfoniją 1962 m. jis įrašė kartu su Niujorko filharmonijos orkestru CBS televizijos kanalui. Tai tapo savotišku įkvėpimu ir formule organizuojant Čiurlionio gimtadienio koncertus ir didįjį šių metų festivalį.

Papasakokite, kaip kūrėte festivalio programą, ar buvo sunku kviesti tokio lygio fortepijono žvaigždes? Ar Čiurlionio vardas yra žinomas tarptautinių muzikos profesionalų?

Be abejonės, Čiurlionio vardas tarp profesionalų yra labiau žinomas nei nežinomas, tad svarbiausias klausimas kalbantis su tokio lygio atlikėjais būdavo jų užimtumas ir repertuaro planavimas 3–5 metams į priekį.

Didelę įtaką žvaigždžių sprendimui dalyvauti festivalyje turėjo asmeninės pažintys su atlikėjais, kurie pirmieji buvo atvažiavę į Lietuvą groti Čiurlionio ir tapo savotiškais jo muzikos ambasadoriais globaliame muzikos pasaulyje. Kai bendraudamas su agentūromis ar atlikėjais pamini, kad Čiurlionio muziką jau grojo tokie pianistai kaip Gimse, Volodinas ar Levkovičius, pokalbis apie būsimus koncertus klostosi žymiai lengviau.

Gal jau teko girdėti atgarsių iš pasiruošimo festivaliui? Kaip fortepijono žvaigždėms sekasi dirbti su Čiurlionio medžiaga, kokie pirmieji įspūdžiai?

Kai kurie jau yra spėję pagroti Čiurlionio muziką, kai kurie dar tik pradeda mokytis.

Mane labiausiai nustebino viena istorija apie repertuaro pasirinkimą: Alexei Volodin, kuris prieš kelis metu atliko M. K. Čiurlionio Sonatą F-dur, man parašė, kad šių metų koncertui mokysis visiškai naujus Čiurlionio kūrinius, motyvuodamas tuo, kad nori susipažinti su kitu repertuaru. Žinant jo užimtumą ir suplanuotus koncertus iki 2027–2028 m. sezono, tai kelia didžiulį susižavėjimą šiuo pianistu ir kartu atsako į klausimą, ką jis mano apie Čiurlionio muziką.

Kaip manote, ko reikia, kad Čiurlionio kūryba būtų dažniau atliekama užsienyje, įtraukiama į filharmonijų repertuarus, pasaulinio lygio žvaigždžių programas, o galbūt jau pastebite pozityvių tendencijų?

Reikia politinės valios. Reikia pagaliau suprasti, kad į tai reikia investuoti pinigus. Pakaktų pažiūrėti ką daro mūsų kaimynai lenkai, estai, pažvelgti į kultūros institutų tinklą visame pasaulyje turinčią Daniją. Jau nekalbu apie Prancūziją, Vokietiją ar Italiją. Reikia suvokimo, kad investicija į Lietuviškos kultūros eksportą yra būtinybė, o ne prabanga. Kultūrinė diplomatija dažnai būna verslo diplomatijos ir naujų santykių pradininkė. Labai daug norėčiau apie tai kalbėti, bet tam reikėtų atskiro pokalbio.

Pats esate baigęs M. K. Čiurlionio menų mokyklą, tad su Čiurlioniu bendraujate nuo mažų dienų. Kaip per gyvenimą keitėsi Jūsų samprata, kas yra Čiurlionis? Gal šių metų festivalio organizavimas atnešė naujų minčių?

Iš tikrųjų pastaraisiais metais atsirado tik vienas pokytis: Čiurlionis tapo man artimas ir gerąja prasme prieinamas. Aš labai noriu, kad Lietuvoje Čiurlionis žmonėms nesiasocijuotų su kažkuo nepasiekamai nesuprantamu... Jis genialus ir kalba kiekvienam kiekvieno kalba.

Nebijokite Čiurlionio, nebijokite girdėti ar matyti kažką kito ir ne tokio „gilaus“ kaip byloja moksliniai traktatai. Mėgaukitės Čiurlionio kompanija.

Ar pats šiemet jaučiate Čiurlionio jubiliejiniams metams dedikuotų renginių gausą, o galbūt kaip tik – jų pasigendate? Kur jau teko apsilankyti ar galbūt dar planuojate? Kaip galvojate, kokią išliekamąją vertę turės šių metų programa?

Žinoma, kad renginių gausa ir įvairovė žymiai didesnė nei paprastais metais. Tiesa, man labai trūksta Čiurlionio pristatymo aukščiausiu lygiu užsienyje, pristatymo svarbiausiose muzikos salėse. Deja, tam vėlgi pritrūko politinės valios, o gal noro, o gal ir to ir to. Kartais bendraudamas su sprendimus priimančiais žmonėmis stebiuosi, kad vis dar kompleksuojame ir nesuprantame, kokio mastelio kūrėją turime ir kokį palikimą gavome... Gal šie metai ką nors pakeis. Jei taip atsitiks, tai bus svarbus indėlis į šių metų programos išliekamąją vertę.

Kokio klausytojo laukiate festivalyje „Pasaulio fortepijono žvaigždės sveikina M. K. Čiurlionį“?

Nėra nei vieno, kurio nelauktume (šypsosi).

----------

Vienas iš renginio žvaigždžių, JAV pianistas Andrew Brownell, pasakoja apie savo sprendimą dalyvauti festivalyje, Čiurlionio kūrybos unikalumą ir iššūkius, su kuriais tenka susidurti ruošiantis festivaliui.

Visada mėgau savo viešnages Lietuvoje ir jaučiu gilią meilę šios šalies žmonėms ir kultūrai. Be to, pastebėjau, kad Lietuvos klausytojai yra labai išsilavinę ir dėmesingi, tad, žinoma, negalėjau atsisakyti festivalio meno vadovo J. Šerveniko kvietimo pasveikinti Čiurlionį festivalyje.

Esu atlikęs keletą kūrinių, sukurtų Čiurlionio, tačiau tikrai negalėčiau savęs laikyti šios muzikos ekspertu, todėl man sunku kalbėti apie visą jo kūrybą. Tačiau remdamasis savo asmenine patirtimi galiu pasakyti, kad jo muzikoje girdžiu Šopeno ir ankstyvojo Skriabino elementų, galbūt net šiek tiek Čaikovskio. Vis dėlto, kaip ir jo paveiksluose, Čiurlionio muzikinė kalba yra tokia unikali, kad niekada nesupainiočiau jo muzikos su kurio nors iš šių kompozitorių kūriniais.

Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriu atlikdamas Čiurlionio muziką, yra nuolatinis priminimas apie unikalią kultūrinę ir istorinę terpę, kurioje ši muzika gimė. Menas neegzistuoja vakuume – jis visada yra savo laikmečio ir istorinio konteksto atspindys. Kaip amerikietis, pakviestas pagerbti šį Lietuvos kultūros ir meno simbolį, jaučiu pareigą jautriai reaguoti į tai, kaip Čiurlionio muzika atspindi jo laikų augantį nacionalinį sąmoningumą ir siekį išreikšti save laisvai, nepriklausomai nuo išorinių įtakų. Mūsų laikais šios temos atrodo ypač aktualios.

2025 metais švenčiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, UNESCO paskelbtą minima sukaktimi. Programą kuruojanti Vyriausybės kanceliarija kviečia pasinerti į Čiurlionio kūrybą su šūkiu „Giliau, nei siekia žvilgsnis“ – nes žymiausio visų laikų lietuvių menininko darbai nėra tik paviršiuje matomi vaizdai ar garsai, bet ir kodai, kuriuos smalsus žiūrovas gali tyrinėti. Daugiau informacijos apie šiai progai skirtą programą „Čiurlioniui 150“ rasite svetainėje ciurlioniui150.lt.