2013 m. balandžio 15 d. pranešimas VIR
Kovo 18 d., ketvirtadienį, 9.30 val. Parlamento galerijoje (I rūmai) bus atverta fotografijų paroda, skirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jono Mačio 75-osioms gimimo metinėms paminėti.
Parodoje eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos Respublikos Seimo archyvo fondų, fotografų Viliaus Jasinevičiaus, Algirdo Sabaliausko, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro J. Mačio šeimos archyvo.
Jonas Mačys gimė 1938 m. balandžio 18 d. Marijampolėje ūkininkų šeimoje. Šeima gyveno Igliškėlių kaime. Kartu su Jonu šeimoje augo dar penki vaikai – keturi broliai ir sesuo. Mačių šeimos likimą nulėmė prasidėjusi sovietinė Lietuvos okupacija ir Antrasis pasaulinis karas. Jono Mačio tėvas, tarpukariu buvęs Igliškėlių seniūnu, pasitraukė į Vakarus, gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, o viena likusi motina Ona Mačienė užaugino visą didelę šeimyną. Jono Mačio tėvo – emigranto – likimas, motinos Onos Mačienės – partizanų ryšininkės pavyzdys sovietinėje Lietuvoje daugeliu atvejų lėmė ir būsimojo Nepriklausomybės Akto signataro biografijos ir karjeros vingius, jo kritišką požiūrį į to meto santvarką.
1946–1954 m. J. Mačys mokėsi Igliškėlių septynmetėje mokykloje, 1954–1958 m. – Kauno sodininkystės ir daržininkystės technikume, o 1959–1964 m. studijas tęsė Lietuvos žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultete neakivaizdiniu būdu. Studijų metais (1958–1962 m.) dirbo Marijampolės rajono „Dovinės“ ir „Naujo gyvenimo“ kolūkiuose vyriausiuoju agronomu. Baigęs aukštojo mokslo studijas, 1964–1967 m. dėstė Aukštadvario žemės ūkio technikume, vėliau dirbo ir administracinį darbą – buvo šio technikumo mokomosios dalies vedėjas. 1963 m. kovo mėn. sukūrė šeimą, žmona Roma Mačienė dirbo pedagoge. Jonas ir Roma Mačiai susilaukė trijų vaikų: sūnus Dainius gimė 1965 m., dukros Aušra ir Rasa 1972 ir 1976 m.
1967 m. su šeima persikėlė į Šakių rajoną. 1967–1976 m. dirbo Šakių rajono „Aušros“ kolūkio vyriausiuoju agronomu, vėliau – Vilkaviškio rajono kolūkio pirmininko pavaduotoju gamybai. Už atsisakymą bendradarbiauti su KGB iš šių pareigų atleistas, tačiau tais pačiais 1978 m. pradėjo darbą Rumokų bandymų stotyje (Vilkaviškio r.). Rumokuose dirbo iki pat 1990-ųjų. 1980 m. gegužės 13 d. Lietuvos žemės ūkio akademijoje apgynė agrarinių mokslų daktaro disertaciją „Herbicidų veikimas priklausomai nuo azoto trąšų, miežių sėklos normos ir kukurūzų sėjos būdo“.
1988 m. įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, buvo išrinktas Vilkaviškio rajono Sąjūdžio tarybos pirmininku. 1988–1990 m. deleguotas į Lietuvos žemdirbių sąjūdžio tarybą, buvo Vilkaviškio rajono žemdirbių sąjūdžio pirmininkas.
1990 m. vasario 24 d. Kybartų rinkimų apygardoje Nr. 135 Jonas Mačys buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą. Nepriklausomybės Akto signataras. 1990 m. kovo 20 d. buvo patvirtintas Aukščiausiosios Tarybos Agrarinės komisijos nariu, komisijos pirmininko pavaduotoju. Atkuriamojo Seimo posėdžių metu daugiausia kalbėjo žemės ūkio reformos klausimais. 1990 m. balandžio–gegužės mėn. lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose pas tėvą. Tuo metu prasidėjus Lietuvos ekonominei blokadai, J. Mačys kalbėjo Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių mitinge Vašingtone, prie Kapitolijaus rūmų, pasisakė už Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimą.
1992 m. balotiravosi Seimo rinkimuose, tačiau išrinktas nebuvo. Grįžęs į Vilkaviškį, 1992–1995 m. vėl dirbo Rumokų bandymų stotyje vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu.
Nuo 1995-ųjų beveik 11 metų Jonas Mačys buvo aktyvus Vilkaviškio rajono savivaldos veikėjas, dalyvavo Lietuvos tautininkų sąjungos veikloje. Kaip Lietuvos tautininkų sąjungos atstovas 1995–2006 m. dirbo Vilkaviškio rajono savivaldybės taryboje, 1995–2000 m. ėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės mero pareigas. Vilkaviškio savivaldybei globojant buvo kuriamas Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas Vasario 16-osios Akto signataro, Lietuvos Tarybos pirmininko Jono Basanavičiaus gimtinėje Ožkabaliuose, 1996 m. šiam iškiliam XIX a. tautinio atgimimo vadovui buvo pastatytas paminklas.
2000–2004 m. dirbo Šiaulių banko skyriuje Vilkaviškio rajone. Yra paskelbęs mokslinių straipsnių žemės ūkio klausimais.
2000 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Jonas Mačys mirė 2012 m. spalio 10 d., palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento
Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius
Žydrūnas Mačiukas,
Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius (tel. (8 5) 239 6318, el. paštas zydrunas.maciukas@lrs.lt)