Valstybės kompensacija už Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės namo tvarkybą

Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės namo (Žemaičių g. 10, Kaunas) valdytojams Kultūros paveldo departamentas (toliau - Departamentas) išmokėjo daugiau nei 64 tūkst. litų valstybės kompensaciją už 2014 metais parengtą namo tvarkybos darbų projektą ir atliktus darbus. Valstybės kompensacijos skiriamos už privačių, tačiau visuomenei lankyti prieinamų valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų, jų projektavimo bei tyrimų (taikomųjų) išlaidas.

Pastaraisiais metais dėl neigiamo laiko ir atmosferos poveikio išryškėjo namo tinko paviršiaus erozija fasaduose, pradėjo irti betonas balkono aikštelėse, atsirado ryškių defektų languose ir duryse: jie tapo nebesandarūs, pradėjo pūti. Projektu siekta išsaugoti S. Kymantaitės-Čiurlionienės namo vertingąsias savybes. Praėjusiais metais restauruoti Kauno tarpukario architektūrai būdingas tinkas ir originalūs to laikmečio langai.

Departamento direktorė Diana Varnaitė teigia, kad šio namo priežiūra ir restauravimas yra geras pavyzdys, kaip tvarkyti laikinąją sostinę garsinančio modernizmo stiliaus paveldo objektus privačiomis lėšomis. „Tarpukario Kaune susiformavusi savita unikali modernizmo architektūra pretenduoja gauti Europos paveldo ženklą, patekti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, yra itin koncentruotas regioninio modernizmo pavyzdys. Paskutiniais metais į šį išskirtinumą ir vertybę vis labiau atsigręžiama, dedamos pastangos jos išsaugojimui. Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės namo, pasižyminčio išraiškingomis tarpukario modernizmo savybėmis ir turtinga laikinosios sostinės dvasia, saugojimas privačiomis lėšomis yra gražus istorinės savasties branginimo pavyzdys“.

Vytauto Landsbergio-Žemkalnio 1932 metais suprojektuotas racionalios architektūros kotedžas atstovauja kaunietiškąją modernizmo mokyklą. Name 1932-1958 metais gyveno rašytoja, visuomenės veikėja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886-1958). Šis namas buvo pirmasis jos nuosavas būstas. Name nuolat šurmuliavo šeimynykščiai ir svečiai: pirmajame aukšte gyveno šeimos moterys, antrasis - ilgą laiką buvo nuomojamas, o pusrūsyje prisiglausdavo neturintys kur apsistoti. S. Kymantaitė-Čiurlionienė slėpė žydus, o pokariu priglaudė iš tremties grįžusį buvusį Lietuvos užsienio reikalų ministrą Juozą Urbšį su žmona ir kitus tremtinius. XX a. trečiajame-penktajame dešimtmečiais šiuose namuose rengti kalbininkų susitikimai.

Apsilankius Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės name dabartis susitinka praeitį. Šį jausmą itin sustiprina šeimos iniciatyva veikiantis kambarys-muziejus, kur daug kas palikta taip kaip buvo prieš daugelį metų, kiti nedaug pasikeitę kambariai. Paliktas net karo metais įskilęs lango stiklas – jis šiek tiek sutvirtintas ir primena Kauno bombardavimą. Šiuo metu name gyvena ir jo dvasią puoselėja M. K. Čiurlionio ir S. Kymantaitės-Čiurlionienės anūkė skulptorė Dalia Ona Zubovaitė-Palukaitienė.

Pranešimą paskelbė: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2015-01-05 11:32
Savivalda, regionai, Kultūra
pasidalinti
atgal