Smuikininkė R.Lipinaitytė yra daugelio konkursų (J.Heifetz, Švedijos duetų, Holšteino festivalio orkestro akademijos, „Remember G.Enescu“ Rumunijoje, P.Konjovič vardo Jugoslavijoje, „Yamaha music foundation of Europe“) laureatė ir nugalėtoja. Buvusi ilgametė orkestro „Kremerata Baltica“ smuikininkė ir koncertmeisterė, R.Lipinaitytė yra nuolatinė kamerinės muzikos ambasadorė; jos kūrybinį žemėlapį ženklina koncertai Paryžiaus, Rygos, Kuhmo, New Yorko, Bazelio, Lockenhauso ir kt. koncertų salėse, muzikuojant kartu su pripažintais pasaulyje atlikėjais. Kaip solistė R.Lipinaitytė grojo su Drezdeno, Brno, Kataro filharmonijų, Kroatijos radijo, Zagrebo, Lietuvos nacionaliniu simfoniniais orkestrais, kameriniais orkestrais "Kremerata Baltica", "Metų laikai” (Maskva), Lietuvos, Šv.Kristoforo, Klaipėdos, Šiaulių ir Talino kameriniais orkestrais.
Penktąjį sezoną gyvuojantis jaunatviškas VDU kamerinis orkestras koncertavo Euro-Mediterranean Youth Music Expo 2012 (Kipras) ir Schlezwig-Holsteino (Vokietija) festivaliuose bei Lietuvoje rengiamuose tarptautiniuose muzikos festivaliuose (Pažaislio muzikos festivalis, Kompozitorių E.Grygo ir M.K.Čiurlionio muzikos festivalis, ,,Muzikos ruduo“, „Iš arti“, ,,Operetė Kauno pilyje“.
Programos „Tarp kontinentų“ kelionė prasideda Lietuvoje, Algirdo Martinaičio (1950*) kūriniu Trijų m'art komedijų sezonas. Šis trijų dalių „spektaklis“ grindžiamas šiuolaikinėje muzikoje pamėgta „Metų laikų“ idėja, kuriame, tarsi viename katile, verda komedija, tragedija ir baletas. Kūrinys – savotiškas muzikinių kaukių paradas, kuriame mirga Piotro Čaikovskio mažųjų gulbių šokio atspindžiai, tragikomiško Dmitrijaus Šostakovičiaus veidas, Leonido Desiatnikovo „Rusiškų sezonų“ intonacijos ir dar daug kitų portretinių paveikslėlių, kuriuose, galbūt, rasite ir savo portretą, lydimą pamėkliškų, groteskiškų vaizdinių, arklių žvengimo, demoniško juoko ar medžioklės signalų.
Po virtuoziško šėlsmo klausytojai kviečiami persikelti į tolimą Šiaurės Amerikos žemyną, kuriame buvo sukurtas lyriškas, ramus ir kartu – jaudinantis Samuelio Barberio (1910-1981) Adagio styginiams (lėtoji kvarteto dalis). Šis kūrinys buvo grojamas mokslininko Alberto Einšteino, Monako princesės Grace Kelly laidotuvėse, kūrinio klausėsi visas pasaulis transliuojat žinią apie Johno F. Kennedy mirtį. Adagio savo filmų garso takeliu pasirinko daugelis žymių režisierių, tarp jų Oliveris Stone, Davidas Lynchas, Jean-Pierre Jeunet.
Paskutinis koncerto kūrinys – Astoro Piazzollos (1921-1992) Keturi metų laikai Buenos Airėse perkels klausytojus į Pietų Amerikos žemyną, iš kurio kilęs žymus Argentinos kompozitorius. Būtent šis autorius sukūrė naują Nuevo Tango (naujojo tango) stilių, kuriame temperamentingumas, melancholija ir tradicinis argentinietiškas tango supinamas su klasikinės muzikos bei džiazo elementais. Keturios kūrinio dalys prisimins tik ką išgyventus vasaros, rudens potyrius ir atves iki žiemos bei pavasario įsivaizuojamų garsinių vizijų.