Spaudos centras
Spaudos centras
2024 m. pradėta viešojo valdymo tobulinimo pertvarka siekiama ne tik modernizuoti žmogiškųjų išteklių valdymą, bet ir užtikrinti konkurencingą atlygio sistemą. Vienas svarbiausių šios pertvarkos aspektų – viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistemos atnaujinimas: įtvirtintas naujas pareiginės algos bazinio dydžio ir koeficiento indeksavimo mechanizmas, suteikta daugiau sprendimų laisvės vadovams formuoti įstaigų poreikius atitinkančią darbo užmokesčio sistemą ir naudoti sutaupytus asignavimus darbo užmokesčiui.
Valstybės kontrolės atlikta viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio apžvalga, kurioje analizuojami vienerių metų pokyčiai, rodo, kad viešojo valdymo tobulinimo pertvarka duoda pirmuosius rezultatus.
„Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio apžvalga – pirmasis žingsnis atskleidžiant pradėtos viešojo valdymo pertvarkos poveikį atlygio sistemai. Jau pirmaisiais metais matome pertvarkos rezultatus – mažėjo atlyginimų skirtumai tarp institucijų, stebimas vadovų ir teisėjų atlyginimų augimas, o tai itin svarbu stiprinant institucijų lyderystę ir siekiant pritraukti aukštesnes kompetencijas turinčius vadovus. Vis dėlto, institucijoms suteiktu lankstumu sutaupytus asignavimus skirti darbo užmokesčiui kol kas aktyviai nepasinaudota – darbo užmokesčio fondą didino tiek pat asignavimų valdytojų, kiek iki pertvarkos“, – pabrėžė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Apžvalgos duomenys rodo, kad vidutinis bruto darbo užmokestis viešojo administravimo funkciją vykdančiose institucijose pakilo apie 10 proc. – iki 2 622 Eur (nuo 2 377 Eur), personalo skaičius, nors ir nežymiai, bet augo (+1 proc.). Pavyzdžiui Prezidento, Vyriausybės ir Seimo kanceliarijose atlyginimams vidutiniškai išaugus 11 proc. – iki 3 068 Eur (nuo 2 747 Eur) – darbuotojų (valstybės tarnautojų ir dirbančiųjų pagal darbo sutartis) skaičius liko stabilus, savivaldybių administracijose vidutinis darbo užmokestis pakilo 11 proc. ir prieš mokesčius siekia 2 235 Eur (buvo 2 020 Eur), o darbuotojų skaičius išaugo 4 proc.
Reikšmingiausias pokytis – didėjanti vadovaujančių darbuotojų, valstybės politikų ir pareigūnų, teisėjų vidutinė pareiginė alga. Kai kuriose institucijose – Prezidento, Vyriausybės, Seimo kanceliarijose ir dalyje ministerijų (Švietimo, mokslo ir sporto, Ekonomikos ir inovacijų, Sveikatos apsaugos, Užsienio reikalų) – vadovaujančių darbuotojų, valstybės politikų ir pareigūnų pareiginės algos augo apie 30 proc. Skirtingose institucijose augimas siekė nuo 700 iki 1100 Eur prieš mokesčius. Teisėjų vidutinė pareiginė alga augo apie 20 proc. (nuo 4 820 iki 5 842 Eur prieš mokesčius), skirtinguose teismuose – nuo 150 iki 1 600 Eur.
Spartesnis vidutinio atlyginimo augimas fiksuotas institucijose (ministerijose, joms pavaldžiose institucijose ir teismuose), kurios iki pertvarkos išsiskyrė žemesniais atlyginimais. Tarp ministerijų didžiausias augimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (augo 17 proc.), Kultūros ministerijoje – 15 proc., tarp teismų – Alytaus ir Plungės apylinkių teismuose (augo 30 proc.). Kitose institucijose, kuriose atlyginimai buvo tarp aukščiausių, atlyginimų augimas 2024 m. buvo nežymus. Šie pokyčiai rodo, kad atlyginimų sistema viešajame sektoriuje tarp institucijų tampa tolygesnė.
Tikimasi, kad ši apžvalga prisidės prie duomenimis grįsto viešojo sektoriaus planavimo ir taps pagrindu tolesnei darbo užmokesčio politikos stebėsenai ir viešojo valdymo tobulinimui.
Apžvalgos duomenys ir rezultatai, pateikti interaktyviame įrankyje, leidžia analizuoti informaciją ir įvertinti darbo užmokesčio bei darbuotojų skaičiaus kaitos tendencijas. Sukurtas įrankis ir jame surinkta informacija paskelbta Valstybės kontrolės interneto svetainėje.