Diegti ir plėtoti kūrybos inovacijas Lietuvoje – nėra lengva užduotis. Net ir todėl, kad pati sąvoka „inovacijos“ kultūros srityje daugeliui vis dar suprantama labai siaurai. VšĮ Ateities visuomenės institutas 2015 metais inicijavo savivaldybių kultūros įstaigų inovatyvumo tyrimą. Jo duomenimis, didžioji dalis respondentų nėra susipažinusi su „inovacijų“ sąvoka ir galimomis jos reikšmėmis. Atsižvelgdamas į inovacijų būtinybę šalies kultūros įstaigose, Ateities visuomenės institutas, kartu su VšĮ Lietuvos inovacijų centru, integruodami partnerių norvegų rekomenduotą ir Norvegijoje gana populiarų kūrybinio mąstymo metodą (angl. „design thinking method“), sukūrė naują mokymų programą Lietuvos kultūros įstaigoms. Vienas iš šios programos tikslų – skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, t. y. muziejų, bibliotekų ir kultūros centrų bendrą darbą su, pavyzdžiui, vietos verslo įmonėmis, nes naujoviški sprendimai ir inovacijos dažnai reikalauja įvairių sričių įsitraukimo.

„Inovacijos kultūros srityje Lietuvoje gana nauja veikla, dažnai vertinama skeptiškai, nes daugeliui asocijuojasi tik su didelio biudžeto poreikiu, – sako VšĮ Ateities visuomenės instituto direktorė dr. Erika Furman. – Mūsų sukurtos programos tikslas – skatinti šalies kultūros įstaigų darbuotojus ieškoti savo darbe pokyčių ir ugdyti inovatyvų požiūrį į kultūros veiklą, o tam reikia ne tiek didesnio finansavimo, kiek mąstymo pokyčių ir drąsos.“

Naujos mokymų programos metu skirtingų kultūros sektorių darbuotojai skatinami į kultūros įstaigą pasižiūrėti lankytojo akimis – vaiko, jaunuolio, turisto, vietos gyventojo ar kito kultūros paslaugų vartotojo. Jie turi drauge išsiaiškinti tikslinės kultūros įstaigų lankytojų poreikius, ir kartu ieškoti sprendimų, ką reikėtų keisti konkrečioje kultūros įstaigoje, kad vartotojai lankytųsi dažniau, arba kad apskritai apsilankytų tie, kurie nėra buvę. Dalyviai, vadovaudamiesi kūrybinio mąstymo metodu (design thinking), kuria būsimos paslaugos ar kultūros produkto koncepciją, konstruoja nesudėtingus prototipus, tam naudodami paprastas medžiagas – plastiką, popierių, „Lego“ kaladėles ar plastiliną. Pristatę vieni kitiems savo koncepcijas ir prototipus, gauna įžvalgas iš kitų dalyvių bei lektorių ir pagal jas tobulina prototipus. Prototipavimas – tai greitas idėjų vizualizavimas, kuris itin sumažina nesėkmės riziką, taupydamas bet kurio kūrėjo laiką bei finansus. Žaidimo forma visi įtraukiami į gyvą inovacijų kūrimo procesą, mokosi jo etapų, procesų. Tokiu būdu kultūros srities darbuotojai turi galimybę išmokti metodo, įgalinančio spręsti ir kitus iššūkius. Jei išsikeliamos realios užduotys, skirtos spręsti labai konkrečias pasirinktos įstaigos problemas, kūrybinėse laboratorijose pasiektus rezultatus ir sukurtas idėjas galima taikyti praktiškai.

Pasak kultūros įstaigų darbuotojams mokymus vedančio VšĮ Lietuvos inovacijų centro lektoriaus Gyčio Junevičiaus, vystant projektus kūrybinių inovacijų srityje, susiduriama su dviem pagrindinėmis problemomis – pinigų arba idėjų trūkumu. „Mokymų metu paaiškėjo, kad kultūros įstaigų darbuotojai ne visuomet galvoja apie priežastis, kodėl pas juos nesilanko turistai, vaikai ir jaunimas, nors pastatai yra sutvarkyti, atnaujinti. Todėl mūsų kultūros žmonėms labai pravartu susipažinti su Norvegijos – vienos kūrybiškiausių Europos valstybių – pavyzdžiais.“

Vienas populiariausiu projektų – prie Norvegijos mokslų ir technologijų muziejaus (Teknisk Museum) 2014 m. įkurtos ir sėkmingai visoje Norvegijoje bei už jos ribų veikiančios atviros kūrybinės dirbtuvės „Makerspace“, skirtos tiek vaikams, tiek ir suaugusiems. Idėja sukurti tokias dirbtuves kilo iš maker’ių judėjimo (angl. „maker movement“), apjungiančio mokslą, technologijas, verslą, meną ir amatus. Todėl ir „Makerspace“ dirbtuvės dažnai kuriamos prie technikos, elektronikos muziejų ar mokslo centrų. Tačiau yra daug pavyzdžių, kai dirbtuvės organizuojamos ir bibliotekose ar bendruomenių centruose. „Makerspace“ tikslas – skatinti kūrybiškumą, išradingumą ir inovacijas, jungiant meną, technologijas, mokslą, verslą, amatus ir „pasidaryk pats“ iniciatyvą. Šios dirbtuvės – tai vieta, kur kuriami mokslo ir technologiniai išradimai (nuo 3D spausdintuvų iki dėvimų technologijų, nuo dronų iki robotų), įvairios meno ir amatų formos bei kūrybinės ir pramoginės veiklos, vieta, kurioje suteikiama galimybė kurti, konstruoti, atlikti bandymus. Dirbtuvės sėkmingai gyvuoja, nes yra prieinamos visiems, net ir vaikams; daugeliui įdomi galimybė savo rankomis sukurti kažką stebinančio, nematyto ir naudingo. Šio judėjimo apraiškų jau galima aptikti ir Lietuvoje.

Vis dėlto, G. Junevičiaus teigimu, Norvegijoje dominuoja ne tik minėtos technologinio pobūdžio veiklos: „Norvegijos kultūros įstaigų darbuotojai itin daug dėmesio skiria lankytojų nuomonei ir poreikiams – dažnai pačių lankytojų klausiama, kokių paslaugų, erdvių ar ekspozicijų jiems norisi ar reikia.“ Oslo Nacionalinės viešosios bibliotekos filialas Furuset rajone, kuriame didelė dalis gyventojų yra imigrantai iš kitų šalių, yra puikus pavyzdys. Čia į bibliotekos koncepciją pažvelgta inovatyviai ir, atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius, įkurta daugiafunkcė biblioteka, kurią labiau tiktų vadinti bendruomenės centru. Kol imigrantų vaikai bibliotekoje žaidžia, ruošia pamokas ar dalyvauja įvairiose veiklose su bibliotekos darbuotojais, jų mamos mokomos norvegų kalbos, siuvimo subtilybių ar lavina kitus gebėjimus. Norvegijoje labai dažnai socialinės inovacijos kyla iš visuomenės poreikių, todėl projekto įgyvendinimo Lietuvoje komanda tiki, jog tai įmanoma ir mūsų šalyje.  

„Džiugu, kad tik paskelbus mokymų programą, per pirmąsias tris dienas užsiregistravo net 140 dalyvių – vadinasi, programa yra aktuali ir pasiūlyta labai laiku“, – pastebi dr. E. Furman. Vertindama jau įvykusius mokymų ciklus, dr. E. Furman pabrėžia, kad projekto komanda liko maloniai nustebinta kultūros įstaigų darbuotojų kūrybingumu ir turimų idėjų kiekiu. Tačiau dažnai pritrūksta patirties, kaip tas idėjas įgyvendinti. Ateityje planuojamuose mokymuose ketinama skirstyti dalyvius ir pagal skirtingus kultūros įstaigų pažangos bei edukacijos lygius.  

Projektas „Regionų savivaldybių kultūros įstaigų kompetencijų ugdymas paslaugų modernizavimo, kūrybos inovacijų diegimo ir erdvių įveiklinimo srityse“ finansuojamas 2009-2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo Lietuvos Respublikos lėšomis. Projektą įgyvendina VšĮ Ateities visuomenės institutas. Projektas apima regionuose suformuotą savivaldybių kultūros įstaigų tinklą, kurį sudaro vietos bibliotekos, muziejai ir kultūros centrai.