Anapilin iškeliavo žymi keramikė Genovaitė Jacėnaitė (1933-2016)

Atsisveikinti su dailininke bus galima nuo liepos 23 d., 12 val. penktojoje šarvojimo salėje, adresu: Olandų g. 22, iki sekmadienio (liepos 24 d.), 12 val.

Lankymo valandos: 12-22 val.

Urna bus išnešama sekmadienį (liepos 24 d.), 12:00 val.

Dailininkė bus palaidota Rokantiškių kapinėse, Vilniuje.

Dailininkė Genovaitė Jacėnaitė gimė 1933 m. birželio 01 d. Kuršėnuose. Mirė 2016 m. liepos 21 d. Vilniuje. 1939-1951 m. mokėsi Kuršėnų pradinėje, vėliau - vidurinėje mokykloje. 1957 m. baigė keramikos studijas  Lietuvos valstybiniame dailės institute. Jos  mokytojai – Lietuvos dailės korifėjai -  Liudvikas Strolis, Juozas Mikėnas, prof. L.Žuklys, J. Mackonis, docentė L.Vaineikytė, prof. K. Morkūnas, J. Kėdainis, docentė T. Miknevičienė. 1957–1999 m. dirbo dėstytoja šiame institute (nuo 1990 m. - Vilniaus dailės akademijoje), o nuo 1996 m. - docentė. Nuo 1994 m. ir Pedagogų profesinės raidos centro dėstytoja, kur dailės mokytojams dėstė piešimą ir erdvinių formų pagrindus.

            Dailininkė G. Jacėnaitė sukūrė keraminių skulptūrėlių ir jų kompozicijų („Piemenaitės“ 1970 m., „Žemaičių karys“ 1971 m., „Kerdžius“ 1980 m., ciklai „Cirkas“ 1973–1974 m., „Iš kareiviško gyvenimo“ 1977 m., „Sodininkai“ 1980 m., „Poliklinikoje“ 1982 m., „Neišaiškinti gamtos reiškiniai“ 1983 m., pano (Marijampolio, Alytaus ir kt. mokyklose). Kūriniai dažniausiai iš šamoto, raiškių formų, ekspresyvios lipdybos, įvairių faktūrų, matinių glazūrų, humoristiniai, vėlesni – istorinės mitologinės tematikos.

            G. Jacėnaitė nuo 1957 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Surengė 28 individualias parodas: Vilniuje 1973 m., 1974 m., 1983 m., 1995 m., 1998 m., 2000 m., 2002 m., 2005 m. ir kitur. Jos kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Maskvos dailininkų sąjunga, privatūs kolekcionieriai, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus.G. Jacėnaitė didžiulę savo keramikos darbų kolekciją (apie 300 vnt.) yra padovanojusi Mažeikių muziejui.

            Dailininkė G. Jacėnaitė nuo 1962 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narė, Žemaičių bendrijos Vilniuje narė, o 2008 m. gyventojų išrinkta Kuršėnų miesto garbės piliete.

            2016 m. birželio mėn. 7-oji Pasaulio žemaičių dailės parodos vertinimo komisija (pirm. prof. Petras Gintalas) už profesionalumą, atliekant taikomosios dailės kūrinį „Šimtaraštė juosta-kalendorius“ (2014 m.) išrinko Genovaitę Jacėnaitę kaip vieną iš parodos laureačių.

"Kūrybinį darbą dirbau visą laiką, savaitgaliais ir atitrūkdama nuo pagrindinio darbo, kuris pradžioje buvo techniškas. Pirmą kartą parodoje pasirodžiau 1957 metų Taikomosios dailės parodoje su kamerine skulptūrėle ,,Bobutė su ožka”. Dalyvaudavau kasmetinėse respublikinėse taikomosios dailės parodose su figūrine mažąja plastika. Kadangi tuo metu skulptūrinę keramiką tedarė kauniečiai keramikai Belvertaitė ir Manomaitis, kartais dar Miknevičius, tai ši niša Vilniuje buvo visai laisva. Pradžioj skulptūrėlės buvo realistinės, kaip ir visas tų laikų menas, ir lipdymas nesiskyrė nuo skulptorių darbo stiliaus. Tačiau man labai knietėjo parodyti molio savybių išskirtinumą, jo plastiškumą, savitą, apibendrintą formų traktavimą. Turėjau daug vaikų piešinių, todėl vaikiškos figūrėlės ir jų judesiai man išeidavo lengvai, formos tapo apibendrintos. Glazūrą naudojau labai santūriai, tik išskirdama drabužius.

Dar studijuojant vasaros praktikos metu rinkome medžiagą iš Kauno Čiurlionio vardo muziejaus fondų, o kitos praktikos metu su Vilniaus dailės muziejumi vykome ir patys į Aukštaitiją rinkti liaudies meno. Nuo to laiko nebegalėjau abejingai praeiti pro pakelės koplytėlę, jos nenupiešusi ar nenufotografavusi. Matyt dar vaikystėje su močiute kapinėse matytų medinių dievukų scenos, o ir kasdien  mus per langą stebintis nešinas kryžiumi Kristus nuo savo aukštos kolonos ir turguose žavinčios margų puodų eilės ,nulėmė mano polinkį į liaudies meną ir darbų stilių

Darbų temas diktavo aplinka ir kasdienybė, į kurios situacijas žiūrėjau su humoru ir ironija. Stengiausi, kad apvalios skulptūrėlės būtų išraiškingos ne tik iš vienos pusės, frontaliai, bet jose idėja vystytųsi visuose siluetuose. Įsitikinusi, kad jei autorius pats abejingas savo pasirinktai temai, tai toks darbas nejaudins ir žiūrovo. Nuo pat pirmųjų darbelių man buvo svarbiausia perduoti nuotaiką. To siekiau visuose darbuose, nežiūrint, kokio stiliaus buvo jų forma."

G. Jacėnaitė

Pranešimą paskelbė: Lietuvos dailininkų sąjunga
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2016-07-22 14:03
Kultūra, Kiti pranešimai
pasidalinti
atgal