Žinomas kūrybos komunikacijos, reklamos ir ryšių su visuomene projektų vadovas  Dr. Viktoras Bachmetjevas sako, kad šiuolaikinėje medijų ekosistemoje kiekvienas – net ir pats mažiausias - gali būti pastebėtas ir įvertintas. Tačiau nepaisant didelės interneto skverbties, klaidą daro tie, kurie pasikliauja tik socialinių tinklų galimybėmis.

Ryšiai su visuomene paprastai laikomi didelių korporacijų ir politikų užsiėmimu. Kiek šiandien aktyviam profesionalui, įmonių darbuotojams ar viešojo sektoriaus tarnautojams reikalingos tokios žinios?

Tai, jog ryšiai su visuomene yra šio pasaulio galingųjų užsiėmimas, istoriškai yra neabejotina tiesa. Vis dėlto reikia suprasti, kodėl taip susiklostė. Ryšiai su visuomene užgimė tik atsiradus masinės komunikacijos priemonėms – visų pirma, laikraščiams, o po to radijui bei televizijai. Tokia masinių medijų ekosistema buvo pakankamai ribota ir hierarchiška, tad nenuostabu, jog joje išsitekdavo tik turintis sąlyginai didesnę finansinę ar politinę galią.

Tačiau per pastaruosius trisdešimt metų situacija radikaliai pasikeitė – medijų ekosistema (visų pirma, dėl interneto įtakos) tapo nelyginamai įvairesnė, jų vartotojas įgavo galimybę didesniam pasirinkimui ir interakcijai, o padidėjęs informacijos greitis perskirstė galios centrus.

Ir nors ir toliau laimi dideli biudžetai, vidutinių, mažų ar apskritai kampanijų „be biudžeto“ sėkmės istorijos rodo, jog vietos po Saule atsirado gerokai daugiau. Taigi sąlyginai sumažėjęs biudžetų svoris leidžia savo vietą rasti visiems. Žinoma, su sąlyga, kad tam esama pakankamai kompetencijos ir išmanymo.

Šiemet Lietuvos žurnalistikos centras (LŽC) Jums patikėjo atnaujinti Ryšių su visuomene ir rinkodaros komunikacijos profesinių studijų programą. Kokią viziją įgyvendinote?

Galvodamas apie programą, siekiau suderinti du dalykus: suteikti bazinių, jei norite, vadovėlinių žinių, kurios leistų įgyti bendrą ryšių su visuomene ir rinkodaros komunikacijos supratimą, ir taip pat atsižvelgti į dabarties tendencijas. Esminis klausimas, į kurį bandžiau atsakyti rinkdamas vieną ar kitą temą bei lektorių, buvo – kiek tai bus naudinga kasdieniame darbe.

Šios studijos yra neuniversitetinės, profesinės, skirtos tik pradendatiems ar jau dirbantiems, tačiau norintiems pasitobulinti, rinkodaros ir komunikacijos profesionalams, tad jų praktinis pritaikymas man buvo esminis atskaitos taškas. Kurso metu turėsime ir kūrybinio rašymo dirbtuves, ir įgysime vizualinės kultūros pagrindus, ir sužinosime, kokie yra esminiai žingsniai ištikus komunikacinei krizei.

Pakvietėte dėstyti daug Lietuvoje ir užsienyje pripažintų profesionalių ryšių su visuomene ir rinkodaros komunikacijos praktikų. Ką naujo iš jų išgirsime?

Siekiau kiekvienai temai rasti geriausią specialistą, tad labai džiaugiuosi, kad kūrybinio rašymo dirbtuves sutiko surengti kūrybininkė ir poetė Ilzė Butkutė, projektų valdymo specifiką nušvies reklamos agentūros „VRS WPI“ vadovas Domas Zdanevičius, o apie skaitmeninę rinkodarą pasakos telekomunikacijų bendrovės „Bitė“ skaitmeninių projektų vadovė Agnė Gintautaitė. Taip pat labai džiaugiuosi, kad pavyko įtikinti Jonathaną Howardą, atsakingą už reklamos agentūrų tinklo „Saatchi & Saatchi“ darbuotojų profesinį tobulėjimą, vesti paskaitas apie komunikacijos strategijos kūrimą. Lektorių, be abejo, bus gerokai daugiau. Tikiu, kad bent daliai klausytojų šios studijos bus ir galimybė sutikti būsimą darbdavį ar kolegą.

Ne vienerius metus dirbate reklamos ir kūrybos komunikacijos srityje. Ar turės galimybę Ryšių su visuomene ir rinkodaros komunikacijos studijų programos klausytojai pasisemti žinių iš Jūsų patirties?

Lietuvoje priskaičiuojama keli šimtai komunikacijos agentūrų. Akivaizdu, kad ne visos jos yra vienodo lygio, bet dar svarbiau tai, kad ne visos jos turi vienodas kompetencija. Aš bandysiu išsamiai papasakoti, kaip reikia rinktis agentūrą, nesvarbu, ar ji būtų reklamos kūrimo, žiniasklaidos planavimo ar viešųjų ryšių. Esu dirbęs ir keliose agentūrose, ir „kliento pusėje“, tad tikiu, kad mano patirtis bus naudinga. Pakalbėsime apie tai, į ką atkreipti dėmesį kalbantis su agentūros vadovais, kaip atpažinti, ar agentūra nori su jumis dirbti, kodėl verta aplankyti agentūros biurą ir t.t. Tikiuosi, kad bus ne tik naudinga, bet ir smagu.

Esama nuomonės, kad gyvename laikais, kai nebeverta investuoti į tradicinius ryšius su visuomene ar juolab tokių specialistų žinias – pakanka gebėti valdyti socialinius tinklus. Kokį poreikį matote jūs?

Viena vertus, tai netiesa, nes socialiniai tinklai neišsemia ir niekada neišsems viso komunikacinio lauko. Kad ir kokie svarbūs jie būtų, remtis tik jais, reiškia bandyti vaikščioti viena koja – tai įmanoma, bet nerangu. Kita vertus, neigti socialinių tinklų svarbą būtų kvaila – todėl ir mūsų kurse jiems skirsime nemažai dėmesio ir bandysime pasiaiškinti, kaip juos išnaudoti ir kokių klaidų juose nedaryti.

Apie Lietuvos žurnalistikos centrą

Jau 20 metų veikiantis Atviros Lietuvos fondo iniciatyva, besiformuojant šalies Nepriklausomos žurnalistikos tradicijai, įkurtas Lietuvos žurnalistikos centras/ LŽC (www.lzc.lt) kasmet organizuoja žiniasklaidos ir ryšių su visuomene profesines studijas ir leidžia mokomąją literatūrą norintiems tobulėti. LŽC yra vienintelė neformaliojo ugdymo įstaiga Lietuvoje, teikianti 5 mėn. trunkančių profesinių studijų komunikacijos srityje paslaugą.

Kasmet 100 akademinių val. trukmės profesinius kursus renkasi praktikuojantys žurnalistai, regionų žiniasklaidos redakcijų vadovai, įvairių organizacijų komunikacijos ekspertai ir atstovai spaudai, turinio kūrėjai, institucijų viešųjų ryšių specialistai, kitų sričių ekspertai, norintys įgyti žurnalistinio arba viešųjų ryšių darbo žinių.

Mokymai naudingi ir tiems, kurių planuose – profesijos ar studijų krypties keitimas.

Registracijos į Ryšių su visuomene ir rinkodaros komunikacijos studijų programą priimamos elektroniniu būdu – Lietuvos žurnalistikos centro/LŽC svetainėje.