Seimo narės A. M. Pavilionienės pranešimas „Parlamentarų kaita turi paskatinti aktyviau veikti žmogaus teisių gynėjus“

Seime, lapkričio 8 d. spaudos konferencijoje buvo pristatytas Lietuvos politinių partijų nuostatų LGBT atžvilgiu 2012–2016 m. indeksas bei aptarti galimi politiniai pokyčiai šioje srityje naujai išrinktame parlamente.

Indeksas įvertina parlamentinių partijų veiklą LGBT srityje ir atskirų politinių partijų indėlį į LGBT asmenų situacijos gerinimą ar bloginimą 2012–2016 m. indeksas parengtas bendradarbiaujant su Rosa Luxemburg fondu.

Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė apžvelgė LGBT teisinės situacijos raidą 2007–2016 m. Seimo kadencijų metu ir paragino nevyriausybines organizacijas aktyviau veikti siekiant, kad žmogaus teisės būtų ne tik ginamos nuo priešiško puolimo, bet ir vyktų judėjimas pažangos link.

Parlamentarė teigė turinti vilties, kad parlamentarų kaita suvienys bendriems veiksmams Lietuvos LGBT bendruomenę ir žmogaus teisių gynėjus: „Turiu vilties, kad LGBT bendruomenė pagaliau ims suvokti, jog provincialioje Lietuvoje nepakanka vien lobistinės veiklos ir tuščių partijų pažadų pripažinti ir įteisinti LGBT teises. Reikalinga plati bendra švietėjiška, kultūrinė, humanistinė veikla ir drąsus išsivadavimas iš LGBT uždarumo, nuolat aiškinant žmogaus prigimtį, žmogaus teises ir laisves, kurios yra prigimtinės, ir kurių negali varžyti jokie seni ar nauji politikai ar valstybės veikėjai,“ – teigė Seimo narė.

Pristatydamas politinių partijų nuostatų LGBT atžvilgiu indeksą politologas Mindaugas Kluonis pabrėžė, kad 2012–2016 m. Seime, svarstant klausimus susijusius su LGBT, prieš šios socialinės grupės situacijos bloginimą daugiausia balsavo ir pasisakė Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos Socialdemokratų partijos atstovai, o kitų frakcijų (Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo“, Lenkų rinkimų akcijos) atstovai siekė, kad LGBT asmenų teisinė padėtis pablogėtų.

2012–2016 m. Seime buvo pateikta 8 LGBT palankios iniciatyvos ir 10 nepalankių. Palankias iniciatyvas pateikė socialdemokratai ir liberalai, nepalankias – Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai bei „Tvarka ir teisingumas“.

Politologė, DEMOS kritinės minties instituto ekspertė Jolanta Bielskienė pabrėžė emancipacinio solidarumo tarp socialinių grupių svarbą bei atkreipė dėmesį, kad žmogaus teisės pirmiausia turi būti siejamos su pilietinėmis teisėmis, o ne su moralės ar privačių interesų klausimais.

Europos Tarybos ekspertas, profesorius Šarūnas Liekis pabrėžė, kad būtina atsižvelgti į socialinį kontekstą bei visuomenės aktyvumą, keliant klausimus dėl diskriminacijos. Politikai, Š. Liekio teigimu, linkę sekti visuomene, todėl ypatingai svarbu, kad patys žmonės, kuriems aktualios žmogaus teisės, kalbėtų apie savo problemas ir nebijotų siekti jų įtraukimo į politinę darbotvarkę, o politiniai lyderiai nevengtų palaikyti žmogaus teisėms palankų diskursą savo pasisakymuose.

Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis aptarė priemones, kuriomis buvo siekiama gerinti LGBT situaciją 2012–2016 m. Seimo kadencijos metu.

Visi kalbėtojai akcentavo, kad naujai išrinktas Seimas nėra palankus žmogaus teisėms, tačiau pabrėžė, kad aktyvi visuomenės pozicija gali skatinti pokyčius ir Seime.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas

Su Lietuvos politinių partijų nuostatų LGBT žmonių atžvilgiu indeksu galite susipažinti čia

Pranešimą paskelbė: Lietuvos Respublikos Seimas
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2016-11-08 16:26
Politika
pasidalinti
atgal