Gaisro metu iš statybinių medžiagų ir buityje naudojamų daiktų išsiskiriančios nuodingos medžiagos yra pagrindinė mirčių priežastis.
Šių metų lapkričio 30 d., trečiadienį, „Santakos slėnyje“ (K.Baršausko g. 59, Kaunas), įvyko konferencija „Ilgalaikis gaisrų poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai“.
Gaisruose daugiausia nuostolių padaro liepsnos, tačiau daugiau gyvybių nusineša nuodingi gaisrų dūmai. Specialistų teigimu, šiandien nuo menkiausios kibirkšties pastatai atvira ugnimi įsiliepsnoja net penkis kartus greičiau nei prieš tris dešimtmečius, nes statyboms ir ypač vidaus apdailai intensyviai naudojami plastikai, klijai, kitos liepsnai neatsparios medžiagos ne tik pastatų konstrukcijoje, bet ir interjere. Tačiau gaisrų metu išsiskiriančios nuodingos medžiagos sukelia nemažesnį pavojų nei pati ugnis. Dažnai išsiskyrusių toksinių medžiagų poveikis yra ilgesnis ir net pavojingesnis, tačiau ši problema yra mažai aptariama tiek visuomenėje, tiek tarp specialistų. Šios konferencijos tikslas užpildyti šią spragą, paskatinti skirtingų sričių specialistus apjungti pastangas sprendžiant šią problemą, – sakė „Mineralinės vatos gamintojų asociacijos“ prezidentas Gintautas Babravičius.
„Statistika tokia, kad jei atvira liepsna užsiplieksti pastatui anksčiau reikėdavo 15-20 min., tai dabar tam pakanka vos 3-5 min. Įvairių mokslininkų atlikti tyrimai rodo, jog nors keičiantis statybos technologijoms bei medžiagoms sukurta daug kokybiškų, ugniai atsparių produktų, juos kur kas dažniau nurungia pigios, nekokybiškos ir itin degios medžiagos, naudojamos ne vien statybai, bet ir interjerui dekoruoti. Atskira problema gaisro atveju – buitiniai prietaisai, kurių šiais laikais namuose daugiau nei anksčiau“, – sako „Mineralinės vatos gamintojų asociacijos“ prezidentas Gintautas Babravičius.
Pasak prof. Richardo Hullo iš Central Lancashire universiteto (UCLan), dabartinė situacija itin pavojinga ir dėl to, kad degant pastatuose esančioms statybinėms medžiagoms išsiskiriantys nuodingi dūmai bei nuodingų medžiagų mišiniai ne tik nusineša gyvybes, bet turi ilgalaikių padarinių gyventojų sveikatai. Prie toksinių medžiagų išsiskyrimo į aplinką gaisrų metu problematikos šiuo metu dirba ir Europos Komisijos suburta ekspertų grupė, kurios tikslas – nustatyti aiškias teršalų emisijos vertes, pagal kurias turėtų būti vertinama visa Europoje pagaminama ar į ją įvežama produkcija. Taip pat siūloma Europos mastu įtvirtini vieningus statybinių bei apdailos medžiagų bandymo ir sertifikavimo standartus, kuriais remiantis medžiagų kokybė būtų vertinama, o jų naudojimas reglamentuojamas atsižvelgiant į tai, kiek toksiškų ir sveikatai pavojingų medžiagų išsiskiria į aplinką joms degant.
Danijos ugniagesių vėžio organizacijos vadovas Tommy Bækgaard Kjær savo pranešime atkreipė dėmesį į tai, kad ilgalaikis ir besikaupiantis toksinių medžiagų poveikis ypač yra aktualus ugniagesiams. Moksliniai tyrimai rodo, kad visa eilė susirgimų būdingų ugniagesiams, yra sukeliami toksinių medžiagų išsiskiriančių gaisro metu. Tos medžiagos kaupiasi žmogaus organizme, ir per eilę metų pasiekia pavojingą ribą. Vis daugiau šalių šie susirgimai pripažįstami profesiniais susirgimais.
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto mokslo prodekano, Aplinkosaugos katedros doc. dr. Dainiaus Martuzevičiaus teigimu, statybinių produktų poveikis aplinkai yra tema, kuriai skiriama nepakankamai dėmesio.
„Svarbus reglamentavimas ir didesnis dėmesys, bet svarbiausia, kad patys gyventojai gali save apsaugoti nuo skaudžiu pasekmių. Apdailai būtina naudoti mažesnės teršalų emisijos medžiagas, vengti pigiausios produkcijos, kurioje gausu plastiko, lengvai degių bei toksiškus junginiu išskiriančių medžiagų“, – teigia doc. dr. Dainius Martuzevičius.
„Pirminė pastato funkcija yra užtikrinti žmonėms sveiką gyvenamąją ar darbinę aplinką. Šiuo metu, per daug susikoncentravus į energinį efektyvumą, ima atrodyti, kad pagrindinė pastato paskirtis – energijos taupymas. Dėl tokio požiūrio standartiniuose pastatuose suprastėja mikroklimatas ir oro kokybė, o gyventojai gali jausti neigiamą poveikį sveikatai“, – teigia mokslininkas.
Ekspertas pabrėžia, jog nors egzistuoja socialiai atsakingų gamintojų, užtikrinančių savo produkcijos medžiagų kokybę, jas neretai nurungia pigesnė ir mažiau kokybiška produkcija. O blogiausia, jog dėl mažiausios kainos tokia produkcija kaip – baldai, indai, statybinės medžiagos ir pan. tampa mokyklų ar darželių pasirinkimu.
Konferencijoje pranešimus skaitė profesorius Richard Hull, Centrinio Lanašyro universitetas, Didžioji Britanija, Laima Gruzdytė, SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centras, Ieva Kubilė, Lietuvos draudikų asociacija, Tommy Bækgaard Kjær, Danijos ugniagesių vėžio organizacija, dr. Kęstutis Lukošius, Lietuvos gaisrinės saugos asociacija, dr. Dainius Martuzevičius, Kauno technologijos universitetas.