„Labai svarbu, kad nuolat didėtų visų amžiaus grupių šalies gyventojų skaitmeninės kompetencijos. Pakankamus skaitmeninius įgūdžius turintis darbingo amžiaus žmogus lengviau integruojasi į darbo rinką, dėl to mažėja nedarbas, skurdas, socialinė atskirtis. Jaunesniosios kartos pareiga – skatinti vyresnius žmones integruotis į visuomenės gyvenimą, praturtinti jų laisvalaikį, todėl privalu pasirūpinti ir šių žmonių skaitmeninių gebėjimų ugdymu“, – pabrėžė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Susisiekimo ministerija, atsakinga už Lietuvos skaitmeninės darbotvarkės programos įgyvendinimą, yra viena svarbiausių Nacionalinės skaitmeninės koalicijos (NSK) partnerių. Kartu su kitais NSK atstovais ministerija inicijuoja šalies gyventojų skaitmeninių įgūdžių tobulinimo priemones, kurių pagrindinis tikslas – informacinių ryšių technologijų (IRT) vartotojų gebėjimų atskirties mažinimas.

NSK partneriai atkreipė dėmesį, kad mūsų šalyje aukšto lygio skaitmeninių galimybių poreikis tik didės, todėl Lietuvai būtina imtis skubių priemonių gyventojų skaitmeniniams įgūdžiams užtikrinti.

„Esu tikras, kad kartu su koalicijos partneriais pasieksime geresnio šalies gyventojų pasirengimo naujiems skaitmeninių pokyčių iššūkiams, įvairaus amžiaus žmonėms suteikdami galimybę įgyti žinių ir tobulinti savo įgūdžius visą gyvenimą“, – sakė susisiekimo ministras R. Masiulis.

Tyrimai rodo, kad apie 50 proc. Lietuvos gyventojų turi nepakankamus skaitmeninius įgūdžius arba jų visai neturi. Statistikos duomenimis, tik mažos dalies vartotojų IRT gebėjimai yra aukštesni nei baziniai, o daugumos jų įgūdžiai tėra pradinio lygio (paieška internete ir naudojimasis e. pašto paslaugomis). Be to, per 20 proc. šalies gyventojų apskritai niekada nesinaudojo internetu.

Prognozuojama, kad 2020 m. skaitmeninio raštingumo pagrindai bus reikalingi devyniose iš dešimties darbo vietų. Sparti informacinių technologijų plėtra taip pat rodo, kad skaitmenines žinias būtina ne tik įgyti, bet ir jas nuolat gilinti.

2016 m. birželį Europos Komisija (EK) priėmė naują išsamią Europos įgūdžių darbotvarkę, pagal kurią Europos Sąjungos (ES) valstybės narės raginamos tobulinti skaitmeninių įgūdžių kokybę ir jų aktualumą darbo rinkai.

Atsižvelgiant į EK priimtą naują Europos įgūdžių darbotvarkę ir Lietuvos situaciją, NSK partneriai nusprendė tęsti veiklą – papildyti mūsų šalies Skaitmeninės darbotvarkės programą uždaviniais, kurie padės mažinti IRT vartotojų gebėjimų atskirtį.

2013 m. lapkritį žinių visuomenės plėtrą mūsų šalyje koordinuojančios, visuomenės skaitmeninius gebėjimus ugdančios ir IT specialistus rengiančios valdžios, verslo ir nevyriausybinės organizacijos įkūrė NSK, kad galėtų sparčiau įgyvendinti Lietuvos informacinės visuomenės plėtros programos „Lietuvos skaitmeninė darbotvarkė 2014-2020“ tikslus.

Šiuo metu NSK veikia trylikoje ES šalių, tarp kurių pagal pasiektus rezultatus Lietuva užima 5 vietą.