Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) laikosi nuomonės, kad aukštojo mokslo tinklo pertvarka turi būti vykdoma griežtai laikantis demokratinės teisėkūros principų ir LR Teisėkūros pagrindų įstatymo. Taip pat suvokiant, kad pagal savo konstitucinę ir politinę sąrangą Lietuva yra parlamentinė respublika, o valstybinių universitetų steigėjas mūsų šalyje yra LR Seimas.
Tinklo pertvarkos modelio rengimo procese turi būti svarstomi alternatyvūs siūlymai bei išgirstos visos interesų grupės. Tačiau galima pastebėti, kad tam tikros interesų grupės pretenduoja monopolizuoti aukštojo mokslo reformos procesą savo siūlymus pateikdami kaip vieną „teisingą“ nuomonę. Tai iliustruoja ir šis vienos interesų grupės viešas pareiškimas, stebinantis cinizmu ir grupiniu egoizmu. Kalbama apie 2017 m. balandžio 13 d. akademinėms bendruomenėms išplatintą rezoliuciją dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo, kurią keturių didžiausių Lietuvos universitetų vardu, junginį neformaliai pavadinęs „Universitetų pažangos konferencija“ (toliau UPK), pasirašė Kauno technologijos universitetas. Ši organizacija dar nėra įkurta de jure, todėl galimai fiktyvia organizacija mėginama „prisidengti“ ir tokiu būdu formuoti visuomenės nuomonę, o galimas neigiamas pasekmes priskirti neegzistuojančiai organizacijai.
Taigi UPK, o galbūt tik KTU, paskelbtame dokumente, kuris pelnytai gali būti vadinamas Lietuvos aukštojo mokslo „Molotovo-Ribentropo paktu“, atviru tekstu raginama įvykdyti mažųjų universitetų dalybas – didieji universitetai pasidalina ir inkorporuoja mažesniuosius. Taip pat jame akivaizdžiai spaudžiama LR Vyriausybė, teigiant, kad mokslas suklestės tik tuomet, jeigu Vyriausybė (taip nurodyta paskutiniuose rezoliucijos punktuose) pasižadės vykdyti šiuos reikalavimus: “... didinant mokslinių tyrimų finansavimą, užtikrinant adekvačias lėšas universitetų ūkiui ir administravimui; skiriant tinkamą finansavimą, reikalingą kokybinei pertvarkai.“
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Rezoliucijoje pateikti argumentai yra gana racionalūs, tačiau Rezoliucijos rengėjai nutyli svarbų faktą, kad mažesniųjų universitetų sunaikinimas žadamo kokybinio proveržio neduos. Keturi didieji universitetai – VU, VGTU, KTU ir LSMU – jau ir dabar gauna daugiau nei 70 proc. viso šalies aukštojo mokslo finansavimo, kai likusieji 10 universitetų dalijasi kiek daugiau nei 20 proc.
Be to, UPK pateikta aukštojo mokslo reformavimo vizija Kaune ragina palikti tik du UPK universitetus – Sveiktos mokslų universitetą ir Kauno klasikiniu universitetu pervadintą Kauno technologijos universitetą. Pastarasis tiesiog mechaniškai sujungtų dabartinius VDU, LSU ir ASU padalinių teisėmis. Nors tai oficialiai neįvardinta, tačiau sprendžiant iš ankstesnių KTU pareiškimų, akivaizdu, kad „branduoliniu“ universitetu, prie kurio būtų prijungiami išvardintieji universitetai, faktiškai būtų KTU.
Todėl verta paklausti, ar išties KTU yra pajėgus užtikrinti tiek savo, tiek ir prijungtųjų universitetų kokybę? Deja, dabartinis KTU šiandien iš principo negali perimti aukštojo mokslo tinklo pertvarkos lyderystės Kaune. Tai susiję su neskaidria šios institucijos veikla. Šį teiginį galima pagrįsti keletu faktų.
Pirmiausia, būtina akcentuoti, kad šiuo metu nė vienas KTU valdymo organas, turima galvoje – šio universiteto Taryba, Senatas ir Rektorius – nėra suformuoti teisėtai, o KTU rektorius netgi pripažintas pažeidęs akademinę etiką. Šiuos pažeidimus savo sprendimais patvirtino LR Seimo įsteigta aukštojo mokslo priežiūros institucija – LR Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (http://www.etika.gov.lt/kontrolieriaus-sprendimai/).
KTU „pasiekimų“ sąrašą papildo ir tai, kad minėto universiteto vadovybė neseniai įvykdė galimai korupcinį KTU-ISM sandorį, įsigydama šio universiteto akcijas, kurių nominali vertė bemaž 160 tūkstančių eurų, už 3,5 milijono eurų. Taip didelė viešųjų lėšų suma galimai neskaidriai buvo nutekinta į finansinę krizę patyrusio privataus koncerno ARVI rankas. Šį klausimą šiuo metu nagrinėja LR valstybės kontrolė ir LR Seimo Antikorupcijos komisija.
Ir tai dar ne viskas. Neseniai KTU kilo naujas skandalas. Panašu, kad valstybinis KTU universitetas užsiima neteisėta veikla – azartinių lošimų verslo lobizmu ir reklama. Kauniečiai ir akademinė bendruomenė surinko parašus ir kreipėsi į šalies vadovus bei į švietimo ir mokslo ministrę. Šiuo metu laukiama jų oficialios reakcijos.
Taigi įvertinus šiuos visuomenei žinomus faktus apie KTU, galima teigti, kad KTU gali būti įvardijamas tik kaip „pasiligojusios“ aukštojo mokslo sistemos etalonas, todėl būtų padaryta didelė klaida, jei organizacinės kultūros ir demokratijos požiūriu palyginti „sveiki“ Kauno universitetai būti prijungti prie jau sunkiai sergančio, ir vadovybės piktnaudžiavimuose skęstančio, universiteto.
Pažymėtina, kad LR Vyriausybės sudaryta verslo ir MOSTA atstovų darbo grupė dėl aukštojo mokslo pertvarkos modelio dar neapsisprendė. Jos modelis oficialiai dar nepaviešintas ir viešam svarstymui bei politiniams debatams neatiduotas. Nuoširdžiai tikime, kad šios grupės pateikti aukštojo mokslo pertvarkos siūlymai nepažeis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įteisintos universitetų autonomijos bei nė vienam Lietuvos universitetui neribos jam suteiktos teisės ir laisvės pačiam spręsti, kokį jungimo(si) scenarijų rinktis.
Taip pat tikime, kad ši darbo grupė, kaip teigta Vyriausybės, išties yra profesionali, todėl pasiūlys ne autokratinį prievartinio universitetų jungimosi modelį, o racionaliomis įžvalgomis bei demokratine sprendimo teise grįstas universitetų jungimosi gaires ir principus.
LAMPSS pirmininkė
Asta Lapinskienė