Viešųjų erdvių tvarkymo ir želdinių priežiūros kokybės standarto (VEKS) metodika vis labiau skverbiasi į Lietuvos miestus bei miestelius. Olandijoje pradėta diegti tvarka patogi tuo, jog tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjai ir rangovai viską vertina vienodai, o tai leidžia taupyti įvairius resursus.
Bendradarbiaujant su Aleksandaro Stulginskio universitetu, Kaune surengtuose mokymuose dalyvavę aplinkos tvarkymo specialistai bei už teritorijų priežiūrą atsakingi savivaldybių atstovai nuo šiol savo darbe galės vadovautis taisyklėmis, kurios vis dažniau atsidurs ir viešųjų pirkimų ar privačių konkursų sąlygose.
„VEKS metodika padėtų užsakovui bei paslaugos teikėjui vienodai suprasti ir įvertinti paslaugų pirkimo sąlygas, o vėliau, pirkimui įvykus, būtų galima tinkamai vykdyti darbus bei jų kokybės kontrolę“, - kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Želdynų poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė.
Mokymus Kaune vedė ir teorine bei praktine patirtimi dalinosi Olandijos ir Vokietijos viešųjų erdvių kokybės standartų ekspertai. Šiose šalyse aplinkos priežiūros standartizuota metodika, Lietuvoje labiau žinoma kaip VEKS, pradėta diegti dar 2007 metais.
„Iš pradžių labiausiai patenkinti buvo savivaldybių atstovai, nes dabar jie galėjo su paslaugos tiekėju pasirašyti konkrečias sutartis pageidaujamam kokybės lygiui. Paslaugos teikėjas turėjo persiorientuoti iš darbo pagal dažnius į kokybės palaikymą. Savivaldybei, kuri nenori būti apkrauta, tai puiki išeitis. Dėl šių pasikeitimų paslaugos teikėjas gavo daugiau laisvės, tačiau tuo pat metu ir daugiau atsakomybės. Jie patys gali nuspręsti, kada kokią paslaugą atlikti, kad išlaikytų norimą kokybės lygį.“, - sakė Harro Verhoeven, „CROW“ viešųjų erdvių kokybės standartų Nyderlanduose projektų vadovas.
Kaip viena iš pačių teigiamiausių VEKS galimybių išskiriamas veiklos efektyvumas, tačiau tai dar nereiškia, jog ši metodika taps privaloma.
„Dažnai išgirstame klausimą - ar VEKS bus įtraukti į teisnius aktus kaip konkretus reikalavimas ar taisyklės. Manau, kad tai daryti nėra būtina. Atkreipiu dėmesį, kad savivaldybės, kaip žinia, yra joms nuosavybės teise priklausančių želdinių savininkės, taigi, manau, jos savarankiškai gali nuspręsti, kaip joms dirbti ir kokiais metodais vadovautis. Todėl VEKS yra labiau rekomendacinio pobūdžio metodika, kuria naudotis gali kiekvienas norintis. Juk ir dabar niekas nenurodo visoms savivaldybėms turėti vienodai trumpą, pavyzdžiui, iki 7cm žolę... Kiekviena savivaldybė savarankiškai sprendžia – kas jai tinkama. Čia būtų tas pats kaip dabar imti ir priversti visus kalbėti Lietuvoje angliškai - juk kas nori, mokosi anglų su geriausiais mokytojais ir skiria tam atitinkamai lėšų, nes turi poreikį ir mato naudą, o kas nenori, nesimoko ir atsiradus poreikiui susikalbėti samdo vertėjus. Taigi, su VEKS taip pat yra pasirinkimas - mokytis pačiam, kad suprastum ir mokėtum teisingai valdyti aplinkos tvarkymo procesus, arba samdyti atestuotus VEKS specialistus, kurie padės atlikti tokį darbą.“, - teigė mokymus organizavusios UAB "Optimus monitus“ vadovė Ala Kuzmickienė.
VEKS – tai galimybė užsakovui išsirinkti ir kontroliuoti savo tiekėjus pagal iš anksto sutartus konkrečius kokybės kriterijus, kuriais vadovaujantis bus užtikrinama norima viešųjų erdvių kokybė, taupomi kaštai bei tiekėjo atsakomybė.
VEKS – tai galimybė tiekėjui kontroliuoti save ir savo personalą, kad teikiamos paslaugos būtų vertinamos objektyviai, išvengiant ginčų su užsakovais dėl neteisingo darbų įvertinimo, o užsakovai negalėtų spekuliuoti sau palankesnėmis taisyklėmis.
VEKS – tai didesnis darbo našumas, greitesnis ir efektyvesnis darbų planavimas.
VEKS – nereikalauja papildomų etatų, standartų taikymas – tai tik papildoma darbuotojo funkcija.
VEKS – tai patogus ir efektyvus paslaugų vykdymo ir kontrolės įrankis, kurį turint, nei užsakovams, nei tiekėjams nereikės kaskart iš naujo rengti taisykles, ruošiantis viešųjų pirkimų konkursams.