Eismo saugumo gerinimas Lietuvoje: ko galime pasimokyti iš norvegų?

Norvegijoje 18 metų įgyvendinama eismo saugumo gerinimo programa „Vizija – nulis“ pasiteisino ir lėmė spartesnę kelių eismo saugumo plėtrą šalyje. „Nuo programos įgyvendinimo pradžios Norvegijos keliuose eismo įvykių skaičius sumažėjo trigubai ir vidutiniškai siekia 6 proc. mažėjimą per metus“, – sakė Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) lankęsis Norvegijos transporto tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Rune Elvik. Jis atskleidė, kokias eismo saugumo priemones keliuose taiko norvegai ir ko galime iš jų pasimokyti.

Pasiekė trigubai geresnių rezultatų

Eismo saugumo programos įgyvendintojams pavyko sparčiau pajudėti užsibrėžto tikslo link. „Nuo „Vizija – nulis“ programos įgyvendinimo pradžios Norvegijos keliuose eismo įvykių skaičius sumažėjo trigubai ir vidutiniškai siekia 6 proc. mažėjimą per metus. Lyginant rezultatus iki programos pradžios, eismo įvykių skaičiaus mažėjimas per metus siekdavo vos 2,1 proc. Siekiant gerinti kelių eismo saugumo rodiklius, „Vizija – nulis“ buvo vienas iš prioritetinių politinių tikslų, o įgyvendinamą strategiją nuolat palaikė šalies vyriausybė, kuri pastaruoju metu skiria didelį dėmesį eismo saugumo gerinimui“, – teigė R. Elvik.

Jis atkreipė dėmesį, kad prie eismo saugumo gerinimo savo darbais prisideda ir specializuotų tyrimų centrų specialistų komandos, nes, jo nuomone, tik palaikymo iš vyriausybės nepakanka, o ir skiriamų lėšų taip pat niekada nebūna užtektinai.

Kalbėdamas apie gerėjančius rodiklius, R. Elvik pabrėžė, kad tai lėmė, jog eismo saugumo srityje veikla buvo vykdoma kryptingai ir nuosekliai. „Daugelyje šalies kelių atnaujintos ar pertvarkytos kelių konstrukcijos į saugesnes, apgalvotai naudojami apsauginiai atitvarai, taikomi greičio apribojimai, sumažintas greitis nuo 90 iki 80 ir nuo 80 iki 70 km/h avaringuose kelio ruožuose“, – pasakojo R. Elvik .

Saugumui padidinti pasitelks 33 priemones

Daugiau kaip 50 proc. sumažinti mirusių ir sužeistų žmonių skaičių eismo įvykių metu – tokį tikslą iki 2030 metų išsikėlusi Norvegija, siekianti ir toliau išlaikyti aukštą eismo saugumo lygį. Siekiant maksimalaus eismo saugumo įgyvendinimo, Norvegijoje norima pasitelkti 33 saugumo priemones: 7 infrastruktūrai gerinti, 17, susijusių su transporto priemonėmis ir 9 priemones, įtraukiant policijos pareigūnus.

„Nuoseklus saugumo priemonių, tokių kaip modernių greitkelių, kelių apšvietimo įrengimas, greičio kontrolės, sustiprinta policijos apsauga ir spartesnis automobilių parko atnaujinimas, vykdymas gali užtikrinti, kad iki 2030 m. Norvegijos keliuose žuvusių ar sunkiai sužeistų žmonių būtų ne daugiau nei 350“, – teigė Norvegijos transporto tyrimų centro specialistas.

Jis pažymi, kad iki šiol ne visuose Norvegijos keliuose įrengtas tinkamas apšvietimas, todėl planuojama sutvarkyti apšvietimą keliuose, apie 2000 sankryžų pertvarkyti į žiedines, atnaujinti apie 1000 pėsčiųjų perėjų, kurios yra nepakankamai saugios ir kelia grėsmę pažeidžiamiausiems eismo dalyviams – pėstiesiems. Ir toliau bus taikomi greičio apribojimai nuo 80 iki 70 km/h, keliuose, kuriuose galima didžiausia nelaimių rizika.

Didins dėmesį pėstiesiems ir dviratininkams

Programa „Vizija – nulis“ kelių saugumo problemas siūlo spręsti iš esmės. Įprastai tradicinėje keturšalėje sankryžoje eismas reguliuojamas kelio ženklais arba šviesoforo pagalba. „Įvykus avarijai, pasekmės turbūt bus sunki trauma ar net mirtis, nes kažkas visgi drįs pervažiuoti kelią net nesulėtinus greičio ar degant raudonam šviesoforo signalui. Tokias sankryžas pakeitus žiedinėmis, tikėtina, kad padaugės smulkių incidentų, nes eismas žiedu yra sudėtingesnis, tačiau eismo dalyvių patiriama žala bus gerokai mažesnė, nes žiede judėjimas vyksta lėčiau. Žinoma, žiedinės sankryžos nepanaikina eismo dalyvių atsakomybės, tačiau tikrai sumažina sunkių eismo įvykių skaičių“, – įsitikinęs specialistas iš Norvegijos.

Norvegija siekia ne tik transporto priemonių saugumo keliuose, bet skiria dėmesį pėsčiųjų ir dviratininkų saugumui keliuose sustiprinti. Oslo skubiosios medicinos klinikos atlikto tyrimo duomenimis, didžioji dalis pėsčiųjų ir dviratininkų sužeidžiami vykstančio eismo metu.

„Daugelis nelaimingų atsitikimų nutinka žiemos metu. Įvertinus pėsčiųjų ar dviratininkų patiriamus sužalojimus, nustatyta, kad jų galima išvengti gerinant ne tik kelių priežiūrą žiemą, bet skiriant dėmesį ir tinkamam kelių apšvietimui bet kuriuo paros metu. Sunku įvertinti, kiek procentų bus sumažintas pėsčiųjų ir dviratininkų eismo įvykių skaičius, tačiau tikėtina, kad pėsčiųjų traumų sumažėtų apie 23-30, o dviratininkų sužalojimų skaičius mažės apie 5–10 procentų“, – prognozes atskleidžia R. Elvik.

Ir Lietuva sieks nulinės vizijos

Vilniuje vykusioje tarptautinėje saugaus eismo konferencijoje, organizuotoje VGTU drauge su Lietuvos ir Švedijos akademija kalbėta ir apie situaciją Lietuvoje, kur pakankamai sėkmingai įgyvendinamos iš Skandinavijos šalių perimtos eismo saugumo gerinimo priemonės. Pastaraisiais metais tiek užmiesčio keliuose, tiek miestų gatvėse įrengtos skirtingų tipų žiedinės sankryžos, įvairūs greičio mažinimo ir matomumą gerinantys elementai, rekonstruojamos nesaugios pėsčiųjų perėjos.

Be kelių infrastruktūros gerinimo didelis dėmesys skiriamas ir transporto priemonių techninės būklės kontrolei, užtikrinant jų dalyvavimo viešame eisme saugumą. Vis daugiau eismo organizavimo ir kontrolės srityje naudojama intelektinių transporto sistemų: vykdoma transporto priemonių kontrolė, nuskaitant jų valstybinius numerius, mobiliosiose programėlėse teikiama informacija apie meteorologines sąlygas bei kelių būklę ar eismo spūstis, diegiami sektoriniai greičio matuokliai.

Taip pat šalyje ir toliau bus diegiamas inžinerinės eismo saugumo gerinimo priemonės, intensyviai atnaujinamos pėsčiųjų perėjos, vykdoma švietėjiška veikla bei atšvaitų dalinimo akcijos, skatinamas transporto parko amžiaus mažėjimas ir viešojo transporto bei dviračių naudojimas.