3 mitai apie bankus, kuriais tikėdami lietuviai sukčiams pernai atidavė 20 mln. eurų

Daugiau nei 6 proc. Lietuvos gyventojų vis dar nesinaudoja bankų paslaugomis. Šis rodiklis, kaip ir Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas – tebėra vienas iš prasčiausių Europoje, tad retas stebisi, jog 2024 metais sukčiai iš lietuvių išviliojo rekordinę 20 mln. eurų sumą. Bankai ir finansų pasaulis keičiasi, tad kai kuriuos mitus lietuviams reikėtų pagaliau pamiršti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.

1. „Bankai pelnosi panaudodami kiekvieną mano centą“

Vienas populiariausių mitų – kad bankai slapta naudojasi klientų pinigais. Lietuvoje vyrauja nepasitikėjimas bankais, tačiau specialistai tikina, kad šios institucijos ir jų veiksmai – itin prižiūrimi, o pinigai banke – saugesni nei „po pagalve“.

„Bankai veikia pagal griežtus reguliavimo reikalavimus, ypač likvidumo ir kapitalo pakankamumo srityse. Šios taisyklės riboja, kokia dalis lėšų, ypač iš einamųjų sąskaitų, gali būti naudojama skolinimui, ir užtikrina, kad bankai visada turėtų pakankamą rezervą pinigų išėmimo poreikiams patenkinti. Tai atidžiai stebi nacionalinės reguliavimo institucijos ir tokios institucijos, kaip Europos Centrinis Bankas“, – pasakoja Edvard Arnatkevič, banko „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento Lietuvoje vadovas.

Svarbu pabrėžti, kad gyventojų indėliai negali būti naudojami bet kaip – bankų veikla, ypač skolinimo procesas, yra griežtai reguliuojama. Tai užtikrina aukštus saugumo standartus ir sistemos atsparumą net ir ekonomikos nuosmukio laikotarpiais.

Tai itin svarbu, nes skolinamos lėšos yra reikšminga ekonomikos dalis. Jos leidžia finansuoti būsto įsigijimą, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, viešosios infrastruktūros projektus. Kitaip tariant, paskolos leidžia gyventojams ir verslams augti, didinti našumą, kurti naujas darbo vietas ir generuoti naują pridėtinę vertę tiek vietos bendruomenėms, tiek visos šalies ekonomikai bei finansų sistemai.

Na, o tam, kad turėtų ką paskolinti, bankai patys skolinasi iš šių šaltinių:

-          Europos Centrinio Banko (ECB). Dėl to būsto, vartojimo ir kitų paskolų galutinis dydis priklauso ne tik nuo komercinio banko pasirenkamos maržos, bet ir nuo EURIBOR, kuris tiesiogiai priklauso nuo ECB nustatomų palūkanų normų. Kitaip tariant, kuo pigiau iš ECB gali pasiskolinti bankai, tuo pigiau paskolinti jie gali žmonėms ar verslui.

-          Savo klientų, mokėdami jiems palūkanas už indėlius. Kai ECB siūlomos palūkanų normos yra aukštos, bankams gali labiau apsimokėti pinigus skolintis iš savo klientų, kurie deda indėlius. Dėl to kylant ECB palūkanų normoms, kyla ir indėlių siūlomos palūkanos, kadangi šitokiu būdu komerciniai bankai siekia pritraukti lėšų, kurias galėtų naudoti skolinimui.

-          Kitų bankų. Bankai gali trumpam pasiskolinti iš kitų bankų, kad galėtų patenkinti kasdienius grynųjų pinigų poreikius. Paprastai tai vyksta tarpbankinėje rinkoje už palūkanas, susietas su Europos Centrinio Banko bazine palūkanų norma.

Žinoma, bankai uždirba ir iš mokesčių už pavedimus, bankomatų naudojimą ar kitus mokesčius, tačiau tai sudaro tik nedidelę dalį bankų pajamų – didžioji dalis bankų pelno sudaro būtent paskolos ir jų administravimas, o visa tai itin griežtai reguliuojama, todėl bankai negali skolinti per daug ar per dažnai.

2. „Bankai patys niekada neskambina“

Iš Lietuvos gyventojų išviliojamos sumos ir toliau auga, žmonės vis dažniau ignoruoja ne tik apgavikų, bet ir tikrus bankų elektroninius laiškus ar netgi skambučius. Vis dėlto kai kuriais atvejais bankai iš tiesų gali į jus kreiptis. Paprastai tai įvyksta užpildžius paraišką dėl indėlio, kortelės ar paskolos, pradėjus naudotis nauju banko produktu, esant skolai ar dėl panašių legitimių priežasčių.

Be to, bankai retkarčiais prašo užpildyti kliento duomenų atnaujinimo anketą: tai daroma prisijungus prie elektroninės bankininkystės arba skambinant klientui, tačiau užduodami nesudėtingi klausimai.

„Ignoruoti ar nutraukti skambutį su banku galima tais atvejais, jeigu banko darbuotojais apsimetantys apgavikai kalba ne lietuvių kalba, siūlo „investicines galimybes“, prašo prisijungti prie jūsų kompiuterio nuotoliniu būdu, atskleisti jūsų slaptažodžius ar asmeninio gyvenimo detalių. Neteikite informacijos apie PIN1 ar PIN2, taip pat neveskite savo PIN kodų į telefoną, jei to prašo skambintojas, nes paprastai tai yra sukčiavimas“, – teigia E. Arnatkevič.

3. „Turiu gerą kredito reitingą – paskola man garantuota“

Dar vienas mitas, dėl kurio dažnai kyla nesusipratimų, yra tai, kad gero kredito reitingo pakanka paskolai gauti. Tai tik dalinė tiesa – paprastai yra tikrinama paskolų rizikos duomenų bazė, pastarųjų metų pajamos, jų dydis, stabilumas, turimi įsipareigojimai ir pan., o kredito reitingas tėra tik viena iš priemonių mokumui įvertinti.

Vėlgi, tai yra reguliuojama prižiūrinčiųjų institucijų ir paskolai suteikti turi būti taikomos griežtos sąlygos, tad jeigu kas nors sako, kad duos jums paskolą nepriklausomai nuo jūsų finansinės padėties – žinokite, kad galite būti apgauti.

Jeigu planuojate imti būsto ar kitą paskolą, nepakanka pasitikrinti savo kredito reitingo ar pasinaudoti paskolų skaičiuoklėmis (pastarosios taip pat pateikia tik apytikslius skaičius, paremtus tik jūsų pajamomis ir įsipareigojimais, bet ne kitais aspektais). Planuodami imti būsto paskolą, pasiruoškite šiuos dokumentus:

- asmenines pajamų deklaracijas už einamuosius ir paskutinius 3 metus,

- banko sąskaitos išrašus už einamuosius ir paskutinius 3 metus,

- preliminarią perkamo nekilnojamojo turto (NT) pirkimo–pardavimo sutartį,

- NT rinkos vertės nustatymo ataskaitą,

- pradinio įnašo kilmę pagrindžiančius dokumentus.

Jeigu dirbate savarankiškai ar turite savo verslą, taip pat pasiruoškite pateikti informaciją apie savo veiklą, pajamų pastovumą, sutartis su klientais, akcininkų ar vadovų sprendimus dėl dividendų išmokėjimo bent už 2 metus, įmonės sąskaitų išrašus už einamuosius ir paskutinius 3 metus.

Be abejo, taip pat reikia nepamiršti, kad bankams taikomi griežti reikalavimai, todėl jų teikiamų paskolų įmokos negali viršyti 40 proc. jūsų pajamų, taip pat kiekvienas bankas rizikas vertina kiek skirtingai, todėl bankų pateikiami paskolų ar kitų finansinių paslaugų pasiūlymai tam pačiam žmogui gali skirtis, tačiau tam tikri minimalūs reikalavimai visada privalo būti įgyvendinti ir to nedarančios įmonės ar privatūs asmenys pažeidžia įstatymus bei galimai siekia jus apgauti.