Dauguma apklaustų gyventojų tarp teisinių profesijų ir institucijų labiausiai pasitiki notarais, ir pritaria, kad valstybė jiems perduotų dar daugiau funkcijų, tokių, kaip santuokų, partnerysčių ir skyrybų registravimą. Pasitikėjimu notarams beveik prilygsta policininkai.

Tai rodo išsami reprezentatyvi sociologinė apklausa, kurią Lietuvos notarų rūmų užsakymu atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.

Tyrimo duomenimis, notarais pasitiki 67 proc. apklaustųjų, nepasitiki 27 proc. Antrieji pasitikėjimo reitinguose – policininkai (pasitiki 66 proc., nepasitiki 27 proc. apklaustųjų).

„Tiek notariatas, tiek policija užtikrina mūsų valstybės teisinių pagrindų apsaugą. Notarai atlieka civilinės teisės apsaugos nuo klastos funkciją, policininkai saugo viešąją tvarką. Ko dar norėti teisinėje valstybėje, jei gyventojai beveik vienodai pasitiki dviem svarbiomis teisinėmis institucijomis?“, - sakė Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.

Apklausos duomenimis, trečioje gyventojų pasitikėjimo teisinėmis profesijomis ir institucijomis vietoje yra advokatai (39 proc.), toliau – Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojai (33 proc.), Valstybės saugumo departamento darbuotojai (32 proc.), Teisingumo ministerija (29 proc.), prokurorai (26 proc.), teisėjai (26 proc.), Konkurencijos taryba (19 proc.), antstoliai (13 proc.). Pasitikėjimas pastarąja teisine profesija per metus smuko nuo 22 proc. Beje, net 57 proc. respondentų pritartų siūlymams, kad būtų atsisakyta antstolių funkcijų ir išieškojimo funkcija būtų perduota valstybei, kaip tai įgyvendinta kaimyninėje Estijoje.

Anot tyrimo rezultatų, 57 proc. apklaustųjų mano, jog Lietuvoje notarų pakanka (57 proc.). Dauguma respondentų (76 proc.), kurie per pastaruosius dvejus metus tvarkėsi reikalus notarų biure, notarų darbo kokybę įvertino gerai. Net 54 proc. respondentų neteko laukti priėmimo pas notarą, jie pateko iškart. 85 proc. apklaustųjų teigia likę patenkinti apsilankymu pas notarą, jiems nieko netrūko.

Net 92 proc. atlikusių notarinius veiksmus respondentų teigė, kad jiems paliko gerą įspūdį, kaip notarai ir jų darbuotojai naudojosi kompiuteriais ir informacinėmis technologijomis.

„Tai labai geras įvertinimas, žinant, kad šiomis savaitėmis pradedama eksploatuoti kelerius metus Lietuvos notarų rūmų iniciatyva ir lėšomis kurta elektroninė sistema eNotaras. Ji užtikrins geresnę notarų ir jų biurų darbo organizavimo kokybę ir palengvins klientų galimybę elektroniniu būdu bendraujant su notaru pasiruošti notariniam veiksmui. Pradėdami dirbti eNotaro sistema, mūsų notarai tampa technologijų taikymo notaro darbe regioniniais lyderiais“, - sakė M. Stračkaitis.

Tyrimo metu respondentai nurodė, kad pritartų, jog valstybė notarams perduotų daugiau funkcijų. Siūlymui, kad notaras galėtų nutraukti santuoką, kai tarp besiskiriančiųjų nėra ginčo ir nepilnamečių vaikų, pritaria 67 proc. apklaustųjų. 49 procentai mano, kad Lietuvoje būtų galima užregistruoti skirtingų lyčių asmenų (sugyventinių) partnerystę. 39 proc. apklaustųjų mano, kad notaras galėtų patvirtinti santuoką. 40 proc. pritaria siūlymams, kad notarui būtų perduota dalis teismo funkcijų, pvz., notarams būtų suteikta teisė išduoti leidimą perleisti turtą, kai yra nepilnamečių vaikų bei atlikti vedybų sutarčių pakeitimus.

Estijoje ir Latvijoje jau kelerius metus notarai turi teisę tvirtinti santuokas ir skyrybas, įforminti partnerystės susitarimus.

Šiuo metu Lietuvoje yra 250 notarų, kurie dirba 217-oje biurų visoje šalies teritorijoje.

„Vilmorus“ tyrimą atliko vasario mėn. 8-17 dienomis 24 šalies miestuose ir 41 kaime. Buvo apklausti 1005 gyventojai, kurių amžius – 18 ir daugiau.