Ilgalaikė strategija užtikrins efektyvią ir skaidrią kelių tinklo plėtrą

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos parengė ilgalaikę valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros iki 2035 m. strategiją. Joje numatytiems tikslams iki 2035 m. pasiekti reikalingas lėšų poreikis sudaro apie 11 mlrd. eurų, iš jų 6,9 mlrd. eurų – investicijos į kelių tinklo plėtrą, 1,4 mlrd. eurų – kelių priežiūrai, apie 2,4 mlrd. eurų – vietinės reikšmės keliams, 0,2 mlrd. eurų – administravimui ir įstatymų numatytoms prievolėms vykdyti.

„Ilgalaikis, nesusietas su rinkimų sezonais strateginis planavimas – būtinas nuosekliai ir stabiliai valstybės ekonomikos plėtrai užtikrinti. Planavimas taip pat yra ir priešnuodis vis dar pasitaikančiam politikų bei verslo atstovų norui „prastumti“ savus interesus. Privalome galvoti pirmiausia apie valstybę ir visuomenę. Ši strategija nėra baigtinė. Pristatydami kelių plėtros strategiją pirmiausia norime skatinti atvirumą ir diskusiją. Diskusijų metu pasiūlyti nauji projektai taip pat galės būti įtraukti. Padidinus finansavimą būtų galima kalbėti ir apie naujas datas“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Pasak Kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, ilgalaikė strategija leis efektyviai ir skaidriai plėtoti ir prižiūrėti Lietuvos kelių infrastruktūrą. Jo teigimu, įgyvendinę šią strategiją pasieksime, kad šalies kelių infrastruktūros kokybė atitiktų Vakarų Europos lygį.

Šiandien Susisiekimo ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje Kelių direkcijos pristatyta valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros strategija iki 2035 m. parengta atsižvelgiant į šiuo metu esamą kelių finansavimo modelį ir lygį. Šiuo metu esamas finansavimas nėra pakankamas strategijoje numatytiems tikslams pasiekti. Trūkstamas finansavimas gali siekti iki 2 mlrd. eurų, t. y. apie 125 mln. eurų per metus.

Kelių direkcija, rengdama strategiją iki 2035 m., susistemino turimą informaciją apie valstybinės reikšmės infrastruktūros būklę, nuo tarptautinių transporto koridorių („Via Baltica“, Vilnius–Kaunas, Vilnius–Utena), asfalto dangų rekonstravimo ir remonto, žvyrkelių asfaltavimo ir remonto iki intelektinių transporto sistemų, eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimo ir aplinkkelių plėtros.

Strategijoje iki 2035 m. numatyti siektini kokybiniai rodikliai, kuriais vertinama magistralinių, krašto ir rajoninių kelių asfalto dangos būklė. Strategija numato, kad iki 2035 m. neliks blogos būklės ruožų magistraliniuose ir krašto keliuose, t. y. 2 439 km. Taip pat numatyta rekonstruoti 400 km nesaugių krašto kelių, kurie šiuo metu neatitinka esminių Kelių techniniame reglamente nustatytų kelio dangos pločio reikalavimų. Pavyzdžiui, šiuo metu yra krašto kelių ruožų, kurių plotis yra apie 3,5 metro. Iki šių metų pabaigos bus ištirta visų rajoninės reikšmės asfaltuotų kelių tinklo būklė ir priimti sprendimai dėl reikalingų ruožų ir jų tvarkymo apimčių.

Strategijoje iki 2035 m. numatyta baigti viso ruožo nuo Lenkijos iki Latvijos transporto koridoriaus „Via Baltica“ rekonstravimą. Numatyti 8 šio projekto įgyvendinimo etapai, kurių metu iš viso numatoma rekonstruoti beveik 190 km, o planuojama vertė – 684 mln. eurų. Kitiems dviem projektams įgyvendinti – keliui A1 (Vilnius–Kaunas) ir keliui A 14 (Vilnius–Utena) – prireiks beveik 350 mln. eurų.

Strategijoje numatyta iki 2035 m. beveik perpus sumažinti esamų žvyrkelių skaičių – Lietuvoje liks tik 16 proc. valstybinės reikšmės kelių tinklo su žvyro danga, t. y. 3 425 km. Pasiekus numatytą rodiklį Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga bus mažiau nei Švedijoje. Planuojama, kad tam prireiks beveik 1 mlrd. eurų investicijų.

Šiuo metu yra atliekamas tiltų būklės vertinimas, kurį tikimasi baigti per ateinančius 3 metus. Prognozuojama, kad blogos būklės tiltams rekonstruoti iki 2035 m. prireiks 340 mln. eurų.

Viena iš Kelių direkcijos veiklos sričių – eismo saugos užtikrinimas, tai apima pėsčiųjų perėjų atnaujinimą ir įrengimą, greičio valdymo priemonių įrengimą, pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimą ir rekonstravimą, apšvietimo plėtrą, autobusų sustojimo aikšteles ir aplinkosauginių priemonių diegimą. Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimui iki 2035 m. planuojama skirti apie 232 mln. eurų. Šios priemonės prisidės prie strategijos „Vizija 0“ įgyvendinimo.

Kelių direkcija šiuo metu yra sulauksi prašymų dėl 15 aplinkkelių tiesimo Lietuvoje. Pagal esamas finansines galimybes aplinkkelių projektus bus galima pradėti įgyvendinti tik nuo 2033 m. Atsižvelgiant į tranzitinio transporto intensyvumą galėtų būti įgyvendintas tik Vilniaus pietinio aplinkkelio antrasis etapas.

Iki 2035 m. intelektinių transporto sistemų, t. y. kintamųjų informacijos ženklų, greičio matavimo sistemų ir kt. priemonių, įdiegimui numatyta skirti apie 86 mln. eurų.

Kelių direkcijos parengta valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros strategija iki 2035 m. jau pristatyta ekonominiams socialiniams partneriams.