2019 m. rugsėjo 20 d. pranešimas žiniasklaidai           

Rugsėjo 18 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) svarstė Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektą Nr. XIIIP-3570 ir lydinčiuosius įstatymų projektus. Teisės aktai parengti siekiant reguliuoti natūraliosios ir liaudies medicinos, taip pat sveikatos rekreacijos srities paslaugas, galinčias kelti vidutinę ir didelę riziką žmogaus sveikatai.

Komitetas pagrindiniam įstatymo projektui ir lydintiesiems įstatymo projektams pritarė. Komiteto išvadoje siūloma atsižvelgti į posėdyje dalyvavusių ekspertų pastabas dėl kvalifikacinių reikalavimų sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems asmenims proporcingumo ir aiškumo, taip pat būtinybės užtikrinti aiškią kvalifikacijos įgijimo ir tobulinimo sistemą.

Visuomenės domėjimasis papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros (toliau – PA sveikatos priežiūra) paslaugomis, šios verslo srities nereglamentuota paslaugų plėtra, kartu sparčiai besivystančios šios srities paslaugų teikimo technologijos, tarp jų – grožio ir paslaugų, įpareigoja valstybę imtis veiksmų, padedančių užtikrinti šių paslaugų saugumą ir kokybę.

Įstatymo projekte apibrėžta PA sveikatos priežiūros sąvoka, nustatoma PA sveikatos priežiūros paslaugų apimtis, paslaugų teikimo sąlygos. Taip pat apibrėžti asmenų, teikiančių šias paslaugas, kvalifikacijos reikalavimai, šių asmenų teisės, pareigos ir atsakomybė.

Priėmus įstatymą, tikimasi integruoti PA sveikatos priežiūrą į Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą. Taip būtų sudaryta galimybė visuomenei kokybiškomis ir saugiomis priemonėmis puoselėti fizinę ir dvasinę gerovę, palengvinti ligų sukeltus negalavimus. Siekiant šių tikslų būtų plėtojami PA sveikatos priežiūros srities moksliniai tyrimai, kvalifikuotai panaudojamos per amžius žmonijos sukauptos žinios.

Projektas inicijuotas įvertinus PA sveikatos priežiūros puoselėjimo būtinybę – pasiekti daug žadantys rezultatai taikant PA sveikatos priežiūros paslaugas žmonėms, turintiems neurologinių raidos sutrikimų (pvz., autizmas). Visuotinai pripažįstama, kad taikant PA sveikatos priežiūros paslaugas (pvz., menų terapiją, delfinų terapiją, kaniterapiją ir kt.) gerėja tokių asmenų socialiniai įgūdžiai ir elgsenos vystymosi raida.

Posėdyje dalyvavo Lietuvos nacionalinės dermatokosmetalogų ir estetinės mezoterapijos specialistų asociacijos viceprezidentė Rūta Čilinskienė. R. Čilinskienė iškėlė klausimą dėl įstatymo projekte nustatytų kvalifikacinių reikalavimų proporcingumo PA sveikatos priežiūros veikla besiverčiantiems asmenims. Anot viceprezidentės, paprastai ir elementariai kosmetologinei procedūrai atlikti neturėtų būti reikalavimo įgyti aukštąjį medicininį išsilavinimą. Tačiau sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš pažiūros paprasta procedūra, tokia kaip blakstienų augimą skatinančio tepalo naudojimas, gali lemti jauno žmogaus apakimą.

Lietuvos fitoterapijos sąjungos prezidentas Ovidijus Vyšniauskas pasigedo sistemiškumo nustatant kvalifikacinius reikalavimus PA sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems asmenims. Pasak O. Vyšniausko, trūksta aiškumo nustatant kvalifikacijos tobulinimo organizavimą ir vykdymą.

Parengė

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809