2019 m. spalio 4 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo narys Algimantas Kirkutis reiškia susirūpinimą, kad pastaruoju metu Klaipėdoje auga piliečių nepasitenkinimas teikiamomis sveikatos paslaugomis. Ir pirmiausia, dėl paslaugų, teikiamų susirgusiems ūmiu galvos smegenų insultu. Ši liga atsiranda staiga sutrikus smegenų kraujotakai ir užsikimšus smegenų kraujagyslėms. Tokius ligonius pilnai išgydyti ir apsaugoti nuo pasekmių (paralyžių ir kitų sunkių komplikacijų) galima tik labai greitai atkimšus kraujagyslę. Tokias paslaugas Vakarų Lietuvoje teikia tik Klaipėdos jūrininkų ligoninė. Ji, šalia Vilniaus Santaros ligoninės ir Kauno klinikų, prisiėmė atsakomybę realizuoti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuotą „insulto“ klasterį Klaipėdoje. Todėl gavo milijonus eurų reikalingai aparatūrai įsigyti.
A. Kirkutis nurodo, kad dėl didelės grėsmės ligonio gyvybei ši gydymo įstaiga atlieka tik pavienes tokias operacijas, nes šioje ligoninėje nėra teikiama neurochirurginė pagalba. Tokia pagalba būtina iškilus grėsmei ligonio gyvybei dėl įvykusių komplikacijų atliekant procedūrinius veiksmus galvos smegenų kraujagyslėse per kateterius. Jei kartais įvyktų kraujagyslių sienelės plyšimas ir išsilietų kraujas į ligonio smegenis, reikalinga skubi neurochirurgų pagalba. Kompetentingų neurochirurgų grupė ir visos reikalingos sąlygos bei priemonės išgelbėti ligoniui yra vos už keliasdešimties metrų esančioje kaimyninėje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Tačiau tarp ligoninių nėra geranoriško bendradarbiavimo.
A. Kirkutis sako: „Tik dėl žinybinių skirtumų ir barjerų dvi Klaipėdos ligoninės – Klaipėdos jūrininkų ligoninė ir Klaipėdos universitetinė ligoninė – neteikia pilnu pajėgumu paslaugų insultą patyrusiems pacientams. Tai tęsiasi jau eilę metų ir neatrodo, kad artimoje ateityje būtų proveržis. Šią situaciją galėtų išspręsti trečio lygio universitetinio klinikinio centro įsteigimas Klaipėdoje. Tai padėtų apjungti Klaipėdos universiteto ir didžiausių Vakarų Lietuvos ligoninių specialistų pastangas ir resursus, o tai pasitarnautų ženkliam teikiamų medicininių paslaugų kokybės pagerėjimui ir jų operatyvumui bei sutaupytų valstybines lėšas“.
A. Kirkutis akcentuoja, kad pagrindinis sveikatos priežiūros sistemos tikslas yra sveikų piliečių gyvenimo trukmės ilginimas, kuris pasiekiamas racionaliai naudojant turimus sveikatos išteklius. Jau minėtų Klaipėdos dviejų ligoninių bendradarbiavimas būtų kaip tik toks pavyzdys. Ar dar ilgai jo reikės laukti?
Deja, SAM neatlieka Vyriausybės programoje prieš tris metus užplanuoto darbo - įsteigti trečią universiteto kliniką Klaipėdoje motyvuodama tuo, kad miesto savivalda nesutinka atsisakyti Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėjo statuso. Kas gali geriau žinoti sveikatos paslaugų poreikius ir juos operatyviau patenkinti jeigu ne pati efektyviai veikianti savivalda? Todėl kyla kitas klausimas. Ar nebūtų protingiau SAM atsisakyti Klaipėdos jūrininkų ligoninės steigėjo statuso ir jį perduoti miesto savivaldai? Juk ministerija ir be steigėjo statuso turi daug priemonių valdyti sveikatos paslaugų teikimo procesą. Tada neliktų jokių kliūčių trečio lygio universitetinės klinikos įsteigimui Vakarų Lietuvoje ir žmonių, sergančių insultu, išgelbėjimui.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši akivaizdžiai užsitęsusi situacija Vakarų Lietuvoje nejaudina sveikatos apsaugos ministro. O kol ministras tyli arba gražiai atsikalbinėja, ligoniai miršta. Kiek dar turės numirti, kad šis opus klausimas pagaliau būtų sprendžiamas iš esmės?