Šiandien Europos Parlamentas (EP) pritarė Socialistų ir demokratų grupės EP iniciatyva parengtai rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus bei dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams procesams. Europoje iki 2020 pabaigos vyks daugiau nei 50 skirtingų lygių rinkimų, padvigubėjusi Rusijos dezinformacija yra netoleruotina - tai kelia grėsmę demokratijai Europos šalyse bei ES institucijose, po balsavimo teigė EP narys Juozas Olekas.
„Balsavau už šią rezoliuciją nes mano pareiga yra ginti europiečių teises apibrėžtas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje: turime apsaugoti skaidrų ir tiesioginį šalių valdymą nuo kitų valstybių kišimosi į rinkimus – iki 2020-ųjų pabaigos Europoje įvyks daugiau nei 50 skirtingų rinkimų. Noriu pabrėžti, kad patvirtintų Rusijos šaltiniams priskiriamų dezinformacijos atvejų skaičius nuo 2018 m. (434) iki 2019 m. padidėjo daugiau nei dvigubai (998). Kišimasis į rinkimus bent vienoje valstybėje narėje veikia visą ES, gali sudaryti poveikį institucijų sudėčiai. Priimdami šią rezoliuciją akcentuojame, kad būtina didinti sąmoningumą apie netoleruotinas Rusijos dezinformacijos kampanijas, nes tai – pagrindinis jos šaltinis Europoje“, – paaiškinime dėl balsavimo teigė europarlamentaras J. Olekas
Susirūpinimą europarlamentarams kelia ir populistų bei euroskeptikų neteisėtas politinių partijų finansavimas, tad šį klausimą žadama laikyti vienu prioritetinių Eurpoos Parlamento darbotvarkėje.
„Turime atkreipti dėmesį į visus pagrindinius pastarojo meto užsienio šalių kišimosi į demokratinius ES procesus momentus. Kalbame ne tik apie didžiulę skaitmeninę propagandą ir kibernetinius išpuolius, kurie pastaraisiais metais išaugo iki beprecedenčio masto, plitimą. Mes taip pat susirūpinę dėl neteisėto politinių partijų finansavimo, kuriose dažnai veikiantys politikai yra populistai ir euroskeptikai. Mes užtikrinsime, kad ši tema išliktų vienu svarbiausių Parlamento darbotvarkės klausimų”, – teigė Kati Piri, Socialistų ir demokratų grupės EP vice-prezidentė užsienio politikai.
Parlamento nariai rezoliucijoje pabrėžia ir socialinės žiniasklaidos bendrovių atsakomybę, pažymėjo, jog gigantė „Facebook” neatsižvelgė į daugumą EP raginimų taikyti priemones, siekiant apriboti užsienio valstybių kišimąsi į rinkimus. Dar 2018 metais EP parengtoje rezoliucijoje dėl „Cambridge Analytica” parlamentarai reiškė susirūpinimą dėl „Facebook” atsakomybės imtis priemonių užtikrinant vykstančių rinkimų ir demokratinių procesų skaidrumą.
„Naujausios technologijos naudojamos ir piktnaudžiavimui. 2019-aisiais ES sumažino užsienio įtaką EP rinkimų metu įgyvendindama specialias priemones, bet už kovą su dezinformacija atsakingos ir socialinės žiniasklaidos bendrovės. Deja, „Facebook“ neatsižvelgė į daugumą EP raginimų taikyti priemones, siekiant apriboti užsienio valstybių kišimąsi į rinkimus. Turime skatinti kokybišką, skaidrią ir nešališką informaciją ir jos skleidimą, puoselėti atsakingą žurnalistiką ir redakcinę atsakomybę. Kaip pavaduojantis narys delegacijoje ryšiams su NATO parlamentine asamblėja turiu pabrėžti, kad NATO yra svarbi priemonė suteikianti Europai galimybę sustiprinti transatlantinius ryšius ir didinti Europos ir Šiaurės Amerikos atsparumą dezinformacijai. Manau, kad Parlamente turėtų būti įsteigtas specialus užsienio kišimosi į rinkimus ir dezinformacijos reikalų komitetas”, – teigė socialdemokratas J. Olekas