2019 m. lapkričio 7 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė Seime registravo pasiūlymus naujos redakcijos Lygių galimybių įstatymo projektui, kuriuose siūlo siaurinti nepagrįstai išplėstą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kompetenciją ir reglamentuoti šios Seimui atskaitingos institucijos veikimo mechanizmą taip, kad ji netaptų valstybe valstybėje.
Naujoje Lygių galimybių įstatymo redakcijoje nebelieka keleto anksčiau įstatyme buvusių išlygų. Su įstatymo įsigaliojimu į lygių galimybių kontrolieriaus reguliavimo sritį pateks privatus asmens ir šeimos gyvenimas, religinių bendruomenių ir bendrijų įsteigtų švietimo įstaigų ugdymo turinys, taip pat jų įsteigtų ir pagal jų etosą veikiančių organizacijų teikiamų gaminių, prekių ir paslaugų turinys.
Seimo narės nuomone, šių išlygų panaikinimas siaurina asmenų teisę į privatumą, riboja religijos laisvę.
„Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos paskirtis yra lygių galimybių ir nediskriminavimo priežiūra ir kontrolė viešojoje, bet ne privačioje erdvėje, – sako TS-LKD frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė. – Jei lygių galimybių kontrolieriui suteiksime galimybę brautis į privačią šeimos erdvę, pažeisime Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtines asmens ir šeimos teises bei laisves.“
Seimo narei yra nesuprantamas šis lygių galimybių kontrolieriaus noras reguliuoti šeimos gyvenimą: „Yra sričių, kuriose visai pagrįstai asmenys gali būti traktuojami skirtingai, ir viena iš jų yra šeimos santykiai. Vienintelis atvejis, kada valstybė gali kištis į šeimos gyvenimą – kai reikia apsaugoti asmenis nuo nusikalstamų veiksmų. Tačiau šiuos klausimus sprendžia kiti Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai.“
Daug klausimų Seimo narei Vilijai Aleknaitei-Abramikienei kelia ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos noras reguliuoti religijos laisvės raišką. Tam, kad religijos laisvė būtų reali, o ne tik hipotetinė, yra būtina sudaryti sąlygas tradicinių Lietuvoje bažnyčių ir religinių organizacijų nariams veikti pagal savo etosą. Tai užtikrina religinėms bendruomenėms ir bendrijoms įstatymuose taikomos išimtys. Tačiau siūlomu teisiniu reguliavimu iš esmės yra siaurinama galimybė religinėms bendruomenėms ir bendrijoms ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje, o religinių bendruomenių ir bendrijų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms veikti pagal savo etosą teikiant gaminius, prekes ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais. Kyla grėsmė, kad pritarus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos siūlymams religinėms bendruomenėms ir bendrijoms priklausantys asmenys, veikdami įstatymų numatytose ribose, bus verčiami atlikti veiksmus, prieštaraujančius jų sąžinei.
Naujos redakcijos Lygių galimybių įstatymo projektą rengė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Jame įstaiga taip pat siūlo įtvirtinti absoliučią Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veikimo autonomiją, galimybę pačiai tarnybai apsibrėžti savo veiklos tikslus ir funkcijas, o taip pat savo iniciatyva iškelti bylas jai nepatinkančioms visuomeninėms organizacijoms, bendrijoms, politinėms partijoms, politinėms organizacijoms ar asociacijoms.
TS-LKD frakcijos narės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės nuomone, „toks teisinis reguliavimas iškreiptų konstitucinį atsakingo valdymo principą ir sukurtų prielaidas valstybėje atsirasti institucijai, primenančiai prokuratūrą“. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra įstatymu įsteigta ir Seimui atskaitinga institucija, kurios vadovas yra skiriamas Seimo, Seimui jis teikia savo veiklos ataskaitą. Taigi ji yra autonomiška ne absoliučiai, bet savo funkcijų įgyvendinimo ribose.
„Būtų labai blogai, jeigu šeimos ir bendruomenės valstybę imtų matyti kaip grėsmę jų konstituciškai ginamoms laisvėms. Todėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba neturėtų pretenduoti tapti Džordžo Orvelo Didžiuoju Broliu“, – sako Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.