Europinis sąskaitos blokavimo įsakymas: priimti negalima atmesti – kur dėsime kablelį?

Dar 2014 m. liepos 17 d. įsigaliojo ES reglamentas Nr. 655/2014 (toliau – Reglamentas), kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo (toliau – ESBĮ) procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose.

ESBĮ procedūra yra taikoma visose ES valstybėse narėse (išskyrus Daniją ir Jungtinę Karalystę). Ji leidžia ES valstybėje narėje nuolatinę gyvenamąją vietą (arba juridinio asmens atveju – buveinę) turinčiam kreditoriui gauti vienos ES valstybės narės teismo išduotą įsakymą, pagal kurį laikinai bus užblokuotos kitoje ES valstybėje narėje esančioje banko sąskaitoje skolininko laikomos lėšos.

Dėl ESBĮ priėmimo kreditorius gali kreiptis bet kurioje bylos stadijoje. Skolininkui nėra pranešama apie šią procedūrą, o išduotas ESBĮ yra tiesiogiai pripažįstamas ir vykdytinas kitoje ES valstybėje narėje. ESBĮ procedūra yra pradėta taikyti tik nuo 2017 m. sausio 18 d., todėl galima apžvelgti Reglamento taikymo praktiką už nepilnus 3 metus tiek nacionaliniu, tiek ir Europos Sąjungos lygmeniu.

 „Supaprastintas mechanizmas“ nėra toks jau paprastas

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Reglamentu sukurtu „supaprastintu mechanizmu“ ESBĮ yra dalinami kreditoriams į kairę ir į dešinę. Tačiau ESBĮ išdavimas yra pakankamai sudėtingas procesas, reikalaujantis tinkamai suderinti kreditorių ir skolininkų interesus, o ESBĮ išdavimo sąlygos tik pradeda formuotis teismų praktikoje.

Pagal savo esmę ESBĮ yra alternatyva LR civilinio proceso kodekso įtvirtintoms laikinosioms apsaugos priemonėms, o konkrečiai, piniginių lėšų, priklausančių skolininkui, areštui. Taigi, ESBĮ yra laikinoji apsaugos priemonė, kurios taikymo galimumas priklauso nuo bylos tarpvalstybinio pobūdžio, t.y. blokuojamos skolininko sąskaitos buvimo vietos ES valstybė negali sutapti su teismo, į kurį kreipiamasi dėl ESBĮ išdavimo arba kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybe.

Kadangi ESBĮ yra laikinoji apsaugos priemonė, ESBĮ išdavimo kriterijus įtakoja atitinkamos ES valstybės teismų praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nacionalinės bylos dėl ESBĮ išdavimo nepasieks Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kadangi teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos kasacine tvarka. Todėl teismų praktika dėl ESBĮ išdavimo Lietuvoje gali būti formuojama tik Lietuvos apeliacinio teismo bei žemesnės instancijos teismų.

Nuo ESBĮ procedūros taikymo pradžios Lietuvos apeliacinis teismas yra priėmęs vos 4 nutartis (viena iš kurių pasibaigė taikos sutartimi). Vienoje byloje buvo paprasčiausiai priminta, kad ESBĮ išdavimas yra negalimas, kai pagrindinis ginčas yra teismingas arbitražui[1]. Kitoje byloje pirmosios instancijos teismui taip pat buvo priminta, kad ESBĮ išdavimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje kreditoriui net ir neturint duomenų apie skolininko banko sąskaitos rekvizitus[2]. Dar vienoje byloje pareiškėjui buvo išaiškinta jo pareigą pačiam inicijuoti išduoto ESBĮ vykdymo procedūrą užsienio valstybėje.[3] Šiose bylose Lietuvos apeliacinis teismas pakankamai siaurai aiškino Reglamento nuostatas, todėl išaiškinimų apie ESBĮ išdavimo sąlygas taip pat tenka ieškotis ir bylose dėl nacionalinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo valstybės viduje, yra neigiama didelės ieškinio sumos prezumpcija. Grėsmė teismo sprendimo vykdymui gali būti konstatuota tik tais atvejais, kai yra įrodymų apie skolininko nesąžiningą elgesį ir veiksmus, kuriais siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo (pvz. skolininkas slepia, perleidžia, įkeičia ar kitaip apsunkina savo turtą ir pan.). Iš esmės panašias sąlygas reikia įrodinėti norint gauti ESBĮ, todėl Lietuvos teismai bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neretai cituoja Reglamento nuostatas, kuriose galima įžvelgti tam tikrą prieštaringumą.

Pavyzdžiui, dažnai cituojamo Reglamento preambulės 14 punkte yra teigiama, kad rizikos buvimo įrodymai gali būti įrodymai, susiję su skolininko elgesiu reaguojant į kreditoriaus reikalavimą ar ankstesnio šalių ginčo metu, skolininko kredito istorija, skolininko turto pobūdžiu ir skolininko pastarojo meto veiksmais, kurių jis ėmėsi savo turto atžvilgiu. Tačiau kitoje šio punkto dalyje yra rašoma, kad vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimą, arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vieną kreditorių, o skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, neturėtų savaime būti laikoma pakankamu įrodymu įsakymo išdavimui pagrįsti – teismas tiesiog gali atsižvelgti į šiuos veiksnius bendrai vertindamas, ar esama rizikos.

Taigi, Lietuvoje ESBĮ išdavimas yra galimas tik jeigu yra tenkinama naujausioje teismų praktikoje suformuluota sąlyga dėl rizikos teismo sprendimo įvykdymui. Šiai rizikai įrodyti nepakanka vien įrodymų apie skolininko blogą turtinę padėtį bei pasipriešinimą vykdyti kreditorių reikalavimus – reikia pateikti patikimus įrodymus apie skolininko nesąžiningus veiksmus turto atžvilgiu bei įtikinti teismą, kad tokiuose veiksmuose yra skolininko ketinimas nevykdyti jam nenaudingo teismo sprendimo. Tai sukelia praktinių sunkumų ir finansinių nepatogumų kreditoriui, ypač kai visas skolininko turtas bei pats skolininkas yra kitoje ES valstybėje.

Naujienos iš Liuksemburgo

Liuksemburge įsikūręs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) visai neseniai (2019-11-07) išnagrinėjo Bulgarijos teismo inicijuotą bylą[4], kurioje buvo išaiškinta, kad dar neįsiteisėjęs įsakymas sumokėti piniginį reikalavimą (analogiškas mūsų nacionaliniam teismo įsakymui) negali būti suprantamas kaip autentiškas dokumentas Reglamento prasme. Tačiau, vykstanti mokėjimo (teismo) įsakymo procedūra gali būti kvalifikuojama kaip „teismo procesas dėl bylos esmės“, o Reglamento 45 str. numatytos išimtinės aplinkybės dėl termino ESBĮ išdavimo pratęsimo neapima teismo atostogų. Šis ESTT sprendimas rodo, kad ES teismų praktika dėl Reglamento taikymo yra formuojama ir ateityje turėtų atsirasti daugiau ESTT sprendimų, išaiškinančių ESBĮ išdavimo sąlygas.

Kur dėsime kablelį?

Nors ESBĮ procedūros įvedimas sudarė sąlygas pagerinti kreditorių padėtį tarpvalstybinėse ES bylose, tačiau skolininko užsienio sąskaitų blokavimas vis dar išlieka sudėtingu procesu, kuriame kreditoriui yra keliami aukšti įrodinėjimo standartai bei reikalavimai pateikti informaciją apie skolininką, kurios gavimas dažnai yra apsunkintas. Lieka tikėtis, kad formuojama nacionalinė ir ESTT praktika sukurs tam tikras gaires, palengvinančias ESBĮ išdavimą.

- - - 
Straipsnio autorius: Benjamin Kolyško, teisininkas, advokatų kontora PRIMUS DERLING.

[1] Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1387-178/2017.
[2] Lietuvos apeliacinio teismo 2018-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-519-196/2018.
[3] Lietuvos apeliacinio teismo 2019-09-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-776-943/2019.
[4] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019-11-07 sprendimas byloje Nr. C-555/18.

Pranešimą paskelbė: Primus Derling
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2019-12-04 10:10
Teisėsauga, teisėtvarka, Verslas, ekonomika, finansai
pasidalinti
atgal