Prieš neeilinį Europos Vadovų tarybos susitikimą Briuselyje Baltijos šalių žemdirbiai dar kartą susirinko į piketą, kuriame ragina Vadovų tarybą atkreipti dėmesį į ilgametę Europos ūkininkų diskriminaciją. Nelygybė tarp Europos ūkininkų turi baigtis, pažadai turi atsispindėti Daugiametėje finansinėje programoje, o prezidentas G. Nausėda turi apginti Lietuvos interesus, teigia Europos Parlamento narys Juozas Olekas.

„Daugiamečiame Europos Sąjungos biudžete bendroji žemės ūkio politika susidurs su daugiau iššūkių nei įprasta. Europos ūkininkai pavargo nuo dešimtmečius trunkančios nelygybės, kai tiesioginės išmokos žemdirbiams Baltijos šalyse siekia tik 54-60 proc. ES vidurkio, o jų žemės ūkio gamybos sąnaudos viršija ES vidurkį daugiau nei 10 proc. Keldami aukštus maisto saugos, aplinkos apsaugos ir technologinius standartus ūkiams, turime suprasti, kad siekiant šių tikslų, ES mastu reikalingas tvarus biudžetas.

Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES kelia papildomus klausimus. Jau dabar galime matyti, kad smulkieji britų ūkininkai baiminasi, kad be tiesioginių išmokų ir atitinkamos paramos išlaikyti smulkiuosius ūkius, kurie atitinka aukštus keliamus rinkos standartus, neįmanoma. Turime mokytis iš šio pavyzdžio ir daryti viską, kad ES ūkininkai neatsidurtų tokiose aplinkybėse. Praradus JK įnašą į ES biudžetą reikalinga ieškoti priemonių, kuriomis jis būtų pakeistas, šalys narės turi aktyviai prisidėti prie šių paieškų. Bet mažinti biudžeto negalime. Europos Parlamente manome, kad nei Komisijos, nei Tarybos siūlomas biudžetas neatitinka keliamų problemų ir lūkesčių ilgametėje perspektyvoje.

Prezidentas G. Nausėda viešai išreiškė palaikymą tiesioginių išmokų išlyginimui iki 2027, tad šiuo metu viskas priklauso nuo to, kaip jis apgins Lietuvos poziciją Tarybos susitikime”, – teigia socialdemokratas Juozas Olekas.