Sparčiausiai auganti valiuta pasaulyje: kodėl ukrainiečiai nebenorės dirbti Baltijos šalyse?

Vienos didžiausių pasaulyje verslo ir finansinių naujienų agentūrų duomenimis, pernai pagal sparčiausiai augančių valiutų reitingą į pirmąją vietą šoktelėjo Ukrainos grivina. Pasak ekspertų, nacionalinės valiutos sustiprėjimas paveiks ne tik šalies ekonominę gerovę, bet ir suteiks motyvacijos ukrainiečiams karjeros siekti savo šalyje. Tad kokių pokyčių grivinos augimas kartu įneš ir Baltijos šalyse bei kodėl galime netekti kvalifikuotų specialistų iš Ukrainos?

Agentūros „Bloomberg“ skaičiavimais, 2019 metais sustiprėjo ir Rusijos rublis bei Egipto svaras – šios valiutos augo 12 proc. Sąraše taip pat rikiuojasi Tailando batas, Izraelio šekelis, Kosta Rikos kolonas, Tuniso dinaras, Kanados doleris ir kitos valiutos. Tačiau visgi,  pernai sparčiausiai pasaulyje sustiprėjo Ukrainos grivina – ji išaugo net 19 proc. Pasak Ukrainoje veikiančios Estijos įmonės „RIA.com Marketplaces“ valdybos nario Artemo Umanetso, nacionalinės valiutos šoktelėjimas paveiks ne tik pačios Ukrainos, bet ir Baltijos šalių rinkas. 

Mažės įmonių konkurencija, daugės keliaujančių

Kaip teigia ekspertas, nacionalinės valiutos sustiprėjimas euro bei dolerio atžvilgiu Ukrainos ekonomikai atneša tiek trūkumų, tiek ir privalumų. Pavyzdžiui, kai grynųjų pinigų išlaidos, tokios kaip atlyginimai, komunalinės paslaugos bei šalies vidaus logistika eurais bei doleriais padidėja, Ukrainos eksportuotojai praranda pajamas nacionaline valiuta. Tai stipriai veikia geležies rūdos, anglies, metalurgijos, chemijos ir kitų standartizuotų produktų eksportuotojus, o galiausiai tokia padėtis sumažina Ukrainos įmonių konkurencingumą.

„Tačiau kita vertus, stiprėjanti grivina prisideda prie gyventojų perkamosios galios augimo, leidžia pigiau įsigyti importines paslaugas. Pavyzdžiui, vis daugiau ukrainiečių gali sau leisti keliauti“, – Ukrainos nacionalinės valiutos stiprėjimo privalumus vardija A. Umanetsas. 

Į Baltijos šalis neišvilios net didesnis atlyginimas

Naujausiais Estijos statistikos departamento skaičiavimais, per pastaruosius kelerius metus migrantų iš Ukrainos Baltijos šalyse skaičius pastebimai didėjo. Estijoje ukrainiečių migrantų skaičius viršijo 30 tūkst., Latvijoje – apie 9 tūkst., tuo tarpu Lietuvoje – apie 5 tūkst. Vis dėlto ekspertas prognozuoja, jog stiprėjant grivinai darbo jėgos iš Ukrainos Baltijos šalyse turėtų atkeliauti vis mažiau. 

„Nepaisant to, kad vidutinio atlyginimo santykis, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Ukrainoje nuo 2016 metų padidėjo nuo 4 iki 2,5 karto, o atlyginimas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje yra kelis kartus didesnis nei ukrainiečių – pastarųjų motyvacija dirbti užsienyje vis tiek gerokai mažėja. Taip yra dėl to, jog būsto nuoma, mokesčiai ir kitos išlaidos Ukrainoje, palyginus su Baltijos šalimis, yra kur kas mažesnės, tad ir gyventi ukrainiečiams savo šalyje tampa vis lengviau. Visa tai veda į tai, jog Baltijos šalyse galimai mažės ne tik statybų, gamybos ar sezoninių darbų sektoriaus darbuotojų, bet ir IT specialistų, gydytojų, inžinierių bei kitų kvalifikuotų specialistų iš Ukrainos“, – paaiškina A. Umanetsas. 

Be to, pasak eksperto, ukrainiečiai steigia vis daugiau tarptautinių bendrovių ir tampa lyderiaujančias „e-Residency“ programos dalyviais. Per visą programos veikimo laiką jie atidarė 938 įmones, o pačių e. piliečių skaičius pasiekė net 4 108. 

Ukraina tampa patrauklia vieta investicijoms

Vis tik, stiprėjanti Ukrainos nacionalinė valiuta atneša pokyčių ne tik į šalies piliečių gyvenimą, bet ir investicinę aplinką. 2019 m. gegužę Ukrainoje pradėjo veikti nuoroda, tiesiogiai sujungta su tarptautine „Clearstream“ sistema, per kurią atsiskaitoma už visas vyriausybės obligacijas vietine valiuta. Tai ypač palengvino profesionalių investuotojų įsiliejimą į Ukrainos vidaus rinką. 

„Verta paminėti, kad Ukrainos emitentų akcijos šalyje gauna didelę pajamų dalį. Pavyzdžiui, remiantis 2019 m. 9 mėnesių rezultatais, didžiausios visoje ES paukštienos gamintojos, Ukrainos bendrovės „MHP“ pajamos išaugo 33 proc., iš kurių dalis nacionaline valiuta sudarė net 42 proc. Kadangi grivina ir toliau stiprėjo 2019 m. IV ketvirtį, metiniai „MHP“ rezultatai taip pat turėtų būti dar geresni“, – prognozuoja A. Umanetsas.