Seimo narių pranešimas: „Dėl galimai neteisėto Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo – inicijuojamas kreipimasis į Konstitucinį Teismą“

2020 m. balandžio 23 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Stasys Šedbaras, Irena Haasė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Julius Sabatauskas parengė Seimo nutarimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kad būtų ištirta, ar Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimas iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo principams.

Antradienį, balandžio 21 d., Seimas, siekdamas atleisti S. Rudėnaitę iš Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir paskirti Aukščiausiojo Teismo pirmininke, slaptai balsavo 2 kartus dėl dviejų straipsnių, kuriais pirmuoju atveju pritarė atleidimui (balsavimo rezultatai: už 68, prieš 34, susilaikė 17), o antruoju balsavimu – nepritarė S. Rudėnaitės paskyrimui į Aukščiausiojo Teismo pirmininkes (balsavimo rezultatai: už 52, prieš 46, susilaikė 23, sugadinti biuleteniai 5).

Anot parlamentarų S. Šedbaro, I. Haasės, V. Aleknaitės-Abramikienės ir J. Sabatausko, įvyko konstitucinis teisinis kazusas, kai Seimas, neturėdamas tam Konstitucinio teisinio pagrindo, atleido pareigas einančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, neperkeldamas jos į kitas pareigas.

„Seimas, skirdamas ir atleisdamas Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir skyrių pirmininkus, yra ribojamas Konstitucijoje nustatytų valdžių atskyrimo ir bendradarbiavimo principų. Konstitucijos 115 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindų sąrašas: kai teisėjas pats prašo būti atleistas iš pareigų, kai pasibaigia teisėjo įgaliojimų laikas arba teisėjas sulaukia įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, kai teisėjo sveikatos būklė yra tokia, kad jis negali atlikti teisėjo pareigų, kai teisėjas jo sutikimu yra išrenkamas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą, kai teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, kai įsiteisėjo teisėją apkaltinęs teismo nuosprendis. Nė vieno iš šių pagrindų, atleidžiant iš pareigų Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, nebuvo“, – teigė S. Šedbaras.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai pažymi, kad Seimas, nesant konstitucinio pagrindo atleisdamas LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, taip sumenkino konstitucines teisėjo ir teismų nepriklausomumo garantijas, nes sukūrė politinę-teisinę netikrumo būklę, kai potencialūs kandidatai į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus ar šio Teismo pirmininką gali būti atleisti be Konstitucinio teisinio pagrindo, t. y. vien todėl, kad Seimas, ignoruodamas sąlyginį atleidimo pagrindą, gali padaryti atskirus balsavimus dėl teisėjo atleidimo iš eitų pareigų ir nepaskirti jo į Prezidento siūlomas pareigas.

Esant tokiai faktinei situacijai ignoruojamas teisėjų ir teismo nepriklausomumo principas, nes potencialus kandidatas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus ar šio Teismo pirmininkus niekada negalės būti užtikrintas, kad be pagrindo nebus atleistas iš vykdomų pareigų.

Taip pat pažymima, kad Seimas, be teisinio pagrindo atleisdamas S. Rudėnaitę, paneigė konstitucinė idėją, jog teisminė valdžia yra formuojama ne politiniu, o profesiniu pagrindu.

Kreipimosi į Konstitucinį Teismą iniciatoriai teigia, kad konstituciškai pagrįstas slaptas balsavimas gali būti tik tokiu atveju, jeigu dėl abiejų juridinių faktų (pirma, atleidimo iš ankstesnių pareigų ir, antra, paskyrimo į naujas pareigas) balsuojama vienu slaptu balsavimu išreiškiant pritarimą arba nepritarimą vienu metu patvirtinant arba nepatvirtinant abu juridinius faktus. Skirtingi balsavimai dėl abiejų šių juridinių faktų nėra ir negali būti suderinami su Konstitucijoje nustatytu teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindu, kai jis perkeliamas eiti kitas pareigas.

Anot projekto autorių, Seimas nėra laisvas atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką iš pareigų, jeigu tam nėra konstitucinio teisinio pagrindo.

Išsamus kreipimosi į Konstitucinį Teismą projektas.

Pranešimą paskelbė: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2020-04-23 10:47
Teisėsauga, teisėtvarka, Politika
pasidalinti
atgal