Trečiadienį vykusiame Europos Parlamento (EP) plenariniame posėdyje balsų dauguma pritarta Rekomendacijos Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir ES vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) įgyvendinimo ir valdymo. PESCO – tai ES instrumentas, skirtas gilinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje toms ES valstybėms narėms, kurių kariniai pajėgumai atitinka aukštesnius kriterijus ir kurios tarpusavyje yra susaistytos didesniais įsipareigojimais.
Rekomendaciją parengė lenkų europarlamentaras Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorski), pataisas dokumentui pateikė ir EP narė Rasa Juknevičienė bei kiti europarlamentarai.
„Šio pranešimo svarstymo stadijoje pateikiau dvi pataisas, stiprinančias nuostatas dėl Lietuvai aktualaus karinio mobilumo (karinių pajėgų judėjimo Europoje gerinimo) - tiek dėl jo svarbos ne tik karinių, bet ir civilinių krizių atveju, kaip parodė COVID-19 pandemija, tiek dėl būtinybės užtikrinti pakankamą finansavimą kariniam mobilumui naujame ES finansiniame laikotarpyje. Džiaugiuosi, kad šios nuostatos yra atspindėtos galutiniame dokumento projekte“, - sakė R. Juknevičienė.
Taip pat dokumente pažymima, kad PESCO turėtų prisidėti prie „karinio mobilumo Šengeno erdvės“ kūrimo, iki minimumo sumažinant kliuvinius, kylančius dėl pasienio procedūrų bei infrastruktūros trūkumų. Pažymima, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility) projektai taip pat turi prisidėti prie šio tikslo ir išskiriama „Rail Baltica“ projekto svarba šiame kontekste.
Lietuva PESCO formate inicijavo ir vadovauja projektui „Kibernetinės greitojo reagavimo komandos ir savitarpio pagalba kibernetinio saugumo srityje“, kuriame pilnai įsitraukusios šešios ES šalys narės, ir dar septynios šalys narės dalyvauja stebėtojo teisėmis. Tai vienas labiausiai pažengusių PESCO projektų. Rekomendacijoje jis, be keleto kitų projektų, pažymimas kaip pavyzdinis, nes turi strateginę ir integracinę dimensiją, bei prisideda prie ES bendros integruotos saugumo ir gynybos strategijos vystymo.
Dokumente analizuojami pirmųjų trijų metų PESCO rezultatai, padaryta pažanga ir išryškėjusios problemos nuo 2017 metų, kai PESCO buvo inicijuotas Tarybos sprendimu. Šiuo metu PESCO formate vykdomi 47 projektai. Rekomendacijoje pažymima, kad projektai turi būti vertinami atsižvelgiant į jų atitikimą prisiimtiems dvidešimčiai PESCO įsipareigojimų. Pabrėžiama, kad PESCO formate būtina koncentruotis į projektus, kurie atitinka Europos strateginę dimensiją, o šalys narės, siūlydamos PESCO projektus turi daugiau dėmesio skirti pridėtinei vertei visos ES lygiu ir europinio bendradarbiavimo skatinimui.
PESCO turi būti naudojamas kaip instrumentas, kuris padėtų pasiekti tvarų ir efektyvų bendradarbiavimą ES gynybos srityje, sustiprinti šalių narių gynybinius pajėgumus, tarpusavio sąveiką, lankstumą ir dislokavimo galimybes, ir atitiktų didesnės ES strateginės autonomijos ambiciją. Siūloma projektus grupuoti į klasterius, taip sukuriant papildomą sinergiją tarp jų, nustatyti aiškias trečiųjų šalių dalyvavimo taisykles, užtikrinti visų ES gynybos planavimo instrumentų nuoseklumą. Visos PESCO pastangos turi būti papildančios NATO pajėgumų vystymo uždavinius.