Spaudos centras
Spaudos centras
Prof. Liudas Mažylis yra Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto Europos Parlamente narys
Antroji COVID-19 pandemijos banga užplūdo visą Europą anksčiau, negu manyta. Ar buvo tinkamai ruoštasi? Dabartinė situacija rodo, kad ne. Būta biurokratinio veikimo, o galų gale pasiduota likimui: kaip bus, taip ir elgsimės. Tų, kurie perspėdavo, kad virusas tikrai vėl pradės smarkiai plisti, būdavo tik mandagiai išklausoma. Turim pirmosios pandemijos bangos patirtį – tai ir išsispręs. O dabar situacija panaši į pavasarinę ir vis blogėja. Vėl kalbama apie reagentų stygių, vėl prabilome apie medikų heroizmą, kuriems tenka dirbti ant žmogiškųjų galimybių ribos.
Ką reikėjo daryti, ar buvo alternatyva? Manau, europiečiams nebūtų kenkę pasižvalgyti į Rytų pusrutulio dalį, į jų patirtį kovojant su pandemija. O mes atsainiai numojome ranka. „Maža ką ten autokratinė Kinija mums meluoja“, galvojome. Bet pandemiją sėkmingai suvaldė ne tik jie, o ir, pavyzdžiui, demokratinis Taivanas. Ten net 200 dienų nebuvo nei vieno vietinio užsikrėtimo atvejo, ir tik 7 mirtys nuo sausio... O Lietuvoje tiek asmenų – ir daugiau! – numiršta per dieną...
Kas daroma Taivane, tokiose valstybėse kaip Japonija, Pietų Korėja? Stengiamasi atsekti kiekvieną kontaktą. Kiekvieną. O Lietuvoje ir Europoje daugelio kontaktų atsekti nebeįmanoma. Daug triukšmaujama apie pačias įvairiausias europiečio teises. O teisė į gyvybę?.. Virusas yra visur. Kaip tai atsitiko? Visi atsipalaidavome vasarą, o pagaliau – nueinanti valdžia buvo priversta paskelbti karantiną. O žmonės ir pavargę, ir vis vien atsipalaidavę. Aš tai svarstau: ar išvengsim komendanto valandos įvedimo? Ji tokia yra Europos didmiesčiuose. Kam? O kad žmonės neužsibūtų privačiuose vakarėliuose, jau neminint restoranų, barų ir klubų. Verslai neatsilaikys? O ar valdžia vykdė savo pažadus padėti verslui? Bet pirmiausia būtina užtikrinti žmonių sveikatą. Štai kitas pavyzdys – irgi iš Rytų pusrutulio, irgi iš demokratinio pasaulio: Australija dar rugpjūčio pradžioje įsivedė komendanto valandą Melburne, virusą suvaldė, ir žmonės jau grįžta į restoranus atšvęsti apribojimų pabaigą. Kaip tik šv. Kalėdoms.
Bet apie ką aš čia? Man dera kalbėti iš Europos Sąjungos perspektyvos. Ką šiuo metu gali Europos sveikatos sistema? Iki pandemijos tokia praktiškai neegzistavo. Tai buvo atskirų valstybių atsakomybė. Dar iki COVID-19 pasisakiau, kad koordinuotų veiksmų sveikatos apsaugos srity Bendrijai būtinai reikia. Pavyzdžiui, kovojant su vėžiu jau šis tas pradėta. O kovoti su COVID-19 imtasi pakankamai rimtai. Derinami ES, nacionaliniai ir regioniniai pasirengimo ir atsako planai, jie bus testuojami nepalankiausiomis sąlygomis. Stebimas vaistų ir medicinos priemonių tiekimas (juk jau vėl skaičiuojama, ar ilgam Lietuvoje užteks COVID-19 testų), bus institucija, atsakinga už naujų biomedicinos produktų kūrimą ir pirkimą.
Šios savaitės EP plenarinės sesijos metu, balsuojame dėl „EU4Health“ programos. Ji skirta tiek sveikatos priežiūros darbuotojams, tiek pacientams. Investuojama 9,4 mlrd. eurų. Kol kas tai didžiausia investicija. Nuo 2021 m. jau bus galima teikti projektų paraiškas.
Ir kol valstybės kiek koordinuotai, o veikiau chaotiškai sprendžia dėl karantinų įvedimo ir jų griežtumo, karštligiškai kaitalioja apsaugos taisykles ir, rodos, chaosui imant viršų – pasirodė ir svarbiausioji gera žinia. Galimai visai netrukus ir rekordiškai greitai turėsime vakciną. Lapkričio 9 dieną JAV „Pfizer“ ir Vokietijos „BioNTech“ farmacijos kampanijų bendrai kuriama vakcina pasirodė besanti netgi efektyvesnė, negu tikėtasi. Panašu, kad ji apsaugo 90 proc. asmenų nuo apsikrėtimo, o tai išties įspūdinga. Tikimasi greit pradėti masinę gamybą. Visa tai – labai gerai apgalvotų Europos institucijų veiklos rezultatas.
Veiksmų imtasi, kai nuo oficialios žinios apie viruso genomo sekos išaiškinimą buvo praėjusios vos trys dienos. Pasitarnavo mokslo pažanga, o tiksliau „DNR žirklės“, prie kurių išradimo kadaise labai prisidėjo ir prof. Virginijus Šikšnys. Šis instrumentas buvo lemiamas sukuriant efektyvią vakciną greičiau, negu bet kada anksčiau.
Kalbėta, kad vakcinos kūrimas – tai tam tikrų farmacijos kampanijų lobizmas. Bet gi turime suprasti, jog jokia farmacijos kampanija pati neinvestuotų į tokį brangų ir sudėtingą procesą kaip vakcinos kūrimas – juolab nuo naujo nežinomo viruso. Tai galėjo būti įgyvendinta tik valstybių (šiuo atveju – Europos Komisijos) užsakymu. Taip, farmacinės firmos gaus milžiniškus pelnus, bet tai jau bus paskui, kai tapsim apsaugoti nuo pražūtingos infekcijos.
ES šiuo metu derasi arba yra pasirašiusi susitarimus su net šešiomis skirtingomis farmacijos kompanijomis. Bendradarbiaujama arba planuojama bendradarbiauti su tokiomis įmonėmis kaip „AstraZeneca“, „Sanofi-GSK“ , „BioNTech-Pfizer, „Moderna“, „CureVac“ ir „Johnson & Johnson“. Teisės požiūriu derybos nėra tokios paprastos. Šiuo metu jau galioja keturios realios Europos Komisijos išankstinio pirkimo sutartys. Asmeniškai man nuo pat pradžių imponavo „BioNtech“ bendras darbas su JAV kompanija „Pfizer“. Panaudotos Europos mokslinių tyrimų programos „Horizontas 2020“ lėšos, įjungta finansinė priemonė „InnovFin“ ir Europos strateginių investicijų fondas, be to, prisidėjo ir Vokietijos federalinė švietimo ir tyrimų ministerija. Gražus europinio solidarumo pavyzdys.
Žinoma, greičio dėl kokybės niekas neaukos. Europos vaistų agentūra atsakingai tikrins vakcinas prieš jas paleidžiant masinei gamybai į ES rinką. Asmeniškai aš dar iš savo paties mokslininko patirties gerai žinau, koks ilgas ir sudėtingas būna naujų vaistų kūrimo procesas. Šį kartą EK patvirtino Europos vaistų agentūrai taikytinas skubos tvarkos sąlygas. Kol kas tik „BioNTech-Pfizer“ kartu su „AstraZeneca“ yra pripažintos tinkamomis pagreitintam procesui.
Ar viskas vyks taip sklandžiai kaip norėtųsi? Nebūtinai. Man keistokai skamba aiškinimai, kad Lietuva neįsigijo pakankamai vakcinos nuo gripo, nes nesitikėjo, jog žmonės puls taip aktyviai skiepytis... O ir sukurtoji vakcina nuo COVID-19 reikalaus specifinių tiekimo sąlygų (kalbama apie minus 70 laipsnių temperatūrą), gali tekti skiepytis kas pusmetį... Bet tai jau ateities klausimai.
O kol kas sau patiems palinkėkim neatsipalaiduoti. Gyvenimas sunormalės, o kol to nėra – saugokim save ir... būkim sveiki!
