Europos Parlamento (EP) narys prof. Liudas Mažylis lapkričio 17 d. surengė virtualų renginį, kuriame Lietuvos ir Baltarusijos akademikai bei visuomenės veikėjai aptarė Baltarusijos teisinę sistemą ir Konstituciją.

Pradėdamas diskusiją „Teisinė sistema ir konstitucinių reformų perspektyvos Baltarusijoje“, prof. Liudas Mažylis pažymėjo, jog renginį suorganizavo siekdamas praplėsti visuomenės žinias šia tema, palaikyti akademines diskusijas. „Mano nuomone, Baltarusijos žmonės nusipelnė daugiau, nei tik pakeisti vieną taip vadinamą „stiprų lyderį“ kitu. Jie siekia daugiau – nepriklausomos teisinės sistemos, daugiau galių teisės aktų leidžiamajai valdžiai. Europa, ypač EP ir mano politinė grupė, supranta ir palaiko šį siekį“, – kviesdamas dalyvius pasisakyti kalbėjo europarlamentaras.

Pasisakydamas renginyje, Lietuvos konstitucinio teismo pirmininkas prof. dr. Dainius Žalimas konstatavo, kad teisinė sistema Baltarusijoje tiesiog neegzistuoja, ir palygino ją su Sovietų Sąjungos: kaip ir ten, įstatymai yra, tačiau jie neveikia, o Konstitucija yra fiktyvi.

„Kodėl taip nutiko? Visi suprantame, kad ši sistema 26 metus buvo kuriama tik vienam žmogui ir funkcionavo kaip būdas palaikyti jo diktatūrą. Baltarusijoje nėra oficialios valstybinės institucijos, kuri vadovautųsi Konstitucija. Centrinė rinkimų komisija netgi prisidėjo prie rinkimų klastojimo, o vėliau Aukščiausiasis Teismas atmetė bet kokią prezidento rinkimų kandidatų teisę į gynybą“, – kalbėjo prof. dr. D. Žalimas.

Jo teigimu, kadangi Konstitucinis teismas viršijo galias, kurias jam suteikė Konstitucija, nėra prasmės kalbėti apie teisės funkcionavimą ar teisės institucijų gynimą. „Tiksliau būtų teigti, jog visos tos institucijos, tarp jų ir Konstitucinis teismas, visa teisminė santvarka, policija, slaptosios tarnybos, jas tiksliau apibūdinti galima ne kaip teisėsaugos, o kaip teise piktnaudžiaujančias institucijas“, – tikino Lietuvos konstitucinio teismo pirmininkas.

Diskusijoje taip pat dalyvavęs Europos humanitarinio universiteto Konstitucionalizmo ir žmogaus teisių centro narys prof. dr. Alexander Vashkevich ironiškai pastebėjo, kad dalis Baltarusijos Konstitucijos veikia puikiai – ta, kuri skirta prezidento galių įgyvendinimui. Profesorius prisiminė, kaip prieš tris dešimtmečius buvo kuriamas Baltarusijos Konstitucijos tekstas ir su kokiomis problemomis buvo susidurta – tuo pačiu pažymėjęs, jog bent viename juodraštyje buvo minimi net ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės statutai.

„Iš viso buvo vienuolika ar dvylika skirtingų juodraščių. Tačiau galiausiai, kadangi dauguma parlamentarų buvo stipriai susieti su prezidentinėmis galiomis, buvo nuspręsta, kad šalis turėtų būti prezidentinė Respublika“, – baltarusių Konstitucijos rengimo istoriją priminė dr. A. Vashkevich.

Bet šiandien, anot jo, svarbiau diskutuoti ne apie būsimos Konstitucijos ypatumus. „Pagrindinis klausimas dabar – kaip padėti Baltarusijos visuomenei ir užkirsti kelią siaubingiems žmogaus teisių pažeidimams, kurie dabar vyksta Baltarusijoje kasdien. Prieš metus nebūčiau patikėjęs, kad tai galėtų vykti. Pirmiausia turime kalbėti apie laisvus ir sąžiningus rinkimus, o tik po jų – apie naują Konstituciją“, – sakė EHU profesorius.

Rytų Europos studijų centro asocijuotas analitikas Maksimas Milta renginyje pareiškė, jog esminis Baltarusijos režimo bruožas yra nebaudžiamumas. „Nebaudžiamumas klastojant rinkimus neatsirado 2000-aisiais ar 2020-aisiais – jis būdingas šiam režimui nuo pat pirmųjų dienų, kai buvo surengti pirmieji referendumai, ne tik pakeičiant Baltarusijos konstituciją, bet ir daug kitų nuostatų, tarp jų dėl mirties bausmės“, – kalbėjo M. Milta.

Anot jo, nors Europos Parlamentas rugsėjį priėmė rezoliuciją, kuri reikalauja aiškių veiksmų, nukreiptų prieš korumpuotą Baltarusijos režimą, tačiau realių veiksmų planas menkai prisidėjo prie to, kad šalyje būtų užtikrintas teisinės sistemos ar demokratijos funkcionavimas. Vis dėlto, kadangi Baltarusija yra pasirašiusi Jungtinių Tautų Konvenciją prieš kankinimą, dabartiniam režimui galima taikyti atsakomybę už jos nesilaikymą – šiuo metu yra užregistruota 450 kankinimo atvejų.

„Šis režimas grobia žmones, išnaudoja juos kaip įkaitus deryboms, ir tai ne tik politiniai kaliniai. Viename Minsko rajone paskutines 72 val. žmonės palikti be šildymo ir vandens. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja yra pripažinusi, kad žmogaus teisė į vandenį ir sanitarines sąlygas yra būtina visų žmogaus teisių užtikrinimui“, – dar vieną pažeidimą įvardijo analitikas.

Renginyje pasisakė ir Europos humanitarinio universiteto dėstytoja, EHU Konstitucionalizmo ir žmogaus teisių centro koordinatorė dr. Liudmila Ulyashyna, kuri pritarė kitiems diskusijos dalyviams, jog šiandien teisinė valstybė Baltarusijoje neveikia tinkamai.

„Matome, kad pačia teisinės valstybės samprata de facto yra piktnaudžiaujama ir interpretuojama kaip įstatymo galia. Ją išnaudoja ir Omonas, ir teisėsaugos įstaigos. O fronto linijoje atsiduria teisininkai. Daugiau nei šimtas teisininkų pasirašė peticiją prieš grasinimus, persekiojimą, kliudymus. Pasak jų, valdžios institucijos neužtikrino teisingumo, nes žmonės neturi prieigos prie advokatų, nėra sąžiningų skundų procedūrų“, – kalbėjo L. Ulyashyna, primindama, jog taip pažeidžiamas Baltarusijos Konstitucijos 62 straipsnis.

Prie diskusijos buvo pakviestas prisijungti ir ir politinių mokslų instituto „Palitychnaya sphera“ direktorius dr. Andrei Kazakevich, kurio gvildenama tema: Teisinės sistemos plėtra Baltarusijoje.

Tai buvo jau trečiasis Liudo Mažylio suorganizuotas virtualus akademinio pobūdžio renginys, skirtas dabartiniams įvykiams Baltarusijoje. Europarlamentaro teigimu, dėl viešojoje erdvėje esančio plataus informacijos kiekio apie Baltarusiją, kaip niekada svarbu pažvelgti iš akademinės perspektyvos, giliau įvertinti esamą situaciją, kurti sisteminį požiūrį.

Diskusiją moderavo Vytauto Didžiojo universiteto tyrėja dr. Tatsiana Chulitskaya.

Renginio organizatorius prof. Liudas Mažylis yra Europos Parlamento Delegacijos ryšiams su Baltarusija narys.

Visą renginio įrašą galite rasti Liudo Mažylio „Facebook“ paskyroje.