Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn

Seimas, išklausęs generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pranešimą ir vadovaudamasis Seimo statutu, sudarė Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Už Seimo nutarimą (projektas Nr. XIVP-78) vieningai balsavo 98 balsavime dalyvavę Seimo nariai.

Komisiją nutarta sudaryti iš 11 Seimo narių: Sergejus Jovaiša, Paulė Kuzmickienė, Audrius Petrošius, Andrius Vyšniauskas (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Ligita Girskienė, Juozas Varžgalys (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), Vaida Giraitytė (Darbo partijos frakcija), Orinta Leiputė (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Arminas Lydeka (Liberalų sąjūdžio frakcija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Jonas Pinskus (Mišri Seimo narių grupė).

Komisijai, kurios pirmininku paskirtas Seimo narys Arminas Lydeka, tyrimą atlikti pavesta iki gruodžio 23 d.

Kaip informavo generalinis prokuroras E. Pašilis, ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys P. Gražulis, būdamas valstybės politiku, siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. vasario 13 d. galimai piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą.

„Savo galimai neteisėtais veiksmais, tai yra siekdamas ir neatlygintinai gaudamas iš privačios bendrovės turtinę naudą, veikdamas šios bendrovės interesais ir neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą, siūlydamas Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti vienos bendrovės interesais, Seimo narys P. Gražulis sistemingai ilgą laiką, pasinaudodamas savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo statusu, įtaka menkina užimamų pareigų prestižą, Lietuvos Respublikos Seimo autoritetą, formavo neigiamą visuomenės nuomonę apie Seimą, apie Seimo narius, vadovaudamasis savo asmeniniais interesais ir siekdamas turtinės naudos sau rodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Seimo nario priesaiką ir dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą“, – sakė E. Pašilis.

Generalinio prokuroro teigimu, įtariama, kad P. Gražulio veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje.

Baudžiamojo kodekso 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas

  1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
  2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

 

Seimo statutas numato, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą (in flagranti). Šiais atvejais generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui.

Pranešimą paskelbė: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2020-12-03 15:54
Teisėsauga, teisėtvarka, Politika
pasidalinti
atgal