2021 m. vasario 4 d. pranešimas žiniasklaidai

Vasario 4 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas tęsė diskusiją „Dėl žmogaus teisių padėties“. Komitetui prisistatė ir problemas įvardijo Žmogaus teisių koalicijos, jungiančios visų žmogaus teisių sričių organizacijas, nariai.

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė atkreipė dėmesį į tai, kad 50 proc. Lietuvos žmonių yra neigiamos nuomonės vieni kitų atžvilgiu. Diskusijoje pažymėta, kad švietimas apie žmogaus teises reikalingas dėmesio ir nuoseklių ilgalaikių programų, o ne vienkartinių iniciatyvų. Spręstinas ir emocinio raštingumo klausimas. Atjauta ir empatija turėtų būti ugdoma nuo mažens. Dabar diskusijose ir pasisakymuose yra „mes“ ir yra „jie“. „Jie“ stumiami į visuomenės paraštes, matomi, kaip prašytojai, ideologijos skleidėjai ar keistuoliai.

Diskusijoje kalbėta, kad valstybės ir savivaldybių politikams, tarnautojams, policijos pareigūnams, švietimiečiams trūksta žinių žmogaus teisių srityje.

Tolerantiško Jaunimo asociacijos atstovas Artūras Rudomanskis atkreipė dėmesį, kad savivaldybėje ar mokyklose žmogaus teisių aktyvistai dažnai marginalizuojami, į juos nežiūrima lygiaverčiai su kitomis visuomenės grupėmis ar aktyvistais. Profesorius Dainius Pūras stebėjosi, kad Europos Tarybos patvirtinti ir Lietuvos Respublikos pasirašyti žmogaus teisių principai vadinami propaganda. Dėl nepakankami pagarbaus požiūrio į sveiką gyvenimo būdą propaguojančius asmenis (jų nenori pripažinti mokslininkai ar sveikatos sistemos tarnautojai) pasisakė komiteto narys Dainius Kepenis. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pažymėjo, kad pareigūnai neskiria neapykantos nusikaltimų nuo paprasto chuliganizmo. Visa tai liudija, kad dalis visuomenės nesupranta žmogaus teisių kaip vertybės. Todėl nuoseklaus žmogaus teisių ugdymo nebuvimas diskusijoje buvo ne kartą pažymėtas kaip neatidėliotinai spręstina problema.

Be kita ko, F. Kuklianski atkreipė dėmesį, kad ugdymo kartelę pakeltų ir kūrybiškas požiūris – buvo išleistos žydų liaudies pasakos, kurios padeda suprasti žydų moralinius pagrindus, jų kultūrą. Taigi, pasak F. Kuklianski, būtų pažangu, jei valstybė paremtų panašias iniciatyvas.

Komiteto pirmininkas Tomas Raskevičius konstatavo, kad dažnas požiūris į žmogaus teises kaip į ideologiją yra iš esmės ydingas. Todėl būtina ugdyti visuomenės supratimą, kad žmogaus teisės yra vertybė ir pagrindas visuomenės gyvenimui bei visuomenės gėrio kūrimui.

Diskusijoje aptartos ir kitos jautrios sritys, kurios kelia uždavinius tiek darbui su įstatyminėmis nuostatomis, tiek ir parlamentinės kontrolės veiklai.

Daugiau informacijos suteiks:

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Lukšienė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. egle.gibaviciute@lrs.lt