Psichosocialinės darbo aplinkos rizikos valdymas – jei neformalus, neša didelę naudą

Visi jaučiame, kad dėl ilgai užsitęsusios pandemijos padidėjo mūsų darbo krūvis, stresas ir nuovargis, išsitrynė darbo vaidmenų ribos, ypatingą reikšmę įgavo vadovų ir kolegų tarpusavio santykiai, dalyje darboviečių išaugo perteklinė nuotolinių darbuotojų mikrovadyba.

PSO bei Europos darbų saugos ir sveikatos agentūra teigia, kad būtent tinkamas psichosocialinės darbo aplinkos rizikos vertinimas ir valdymas tapo prioritetine sritimi, padedančia darbovietėms būti visapusiškai stiprioms, konkurencingoms bei kurti darbingesnę, sveikesnę, patrauklesnę ir labiau motyvuojančią darbo aplinką. Be to, moksliniai tyrimai atskleidžia, kad psichosocialinės rizikos veiksnių valdymas didina darbuotojų lojalumą, mažina jų kaitą, pravaikštų, ligų ir teisminių ginčų skaičių.

Atlikti  psichosocialinės darbo aplinkos rizikos vertinimą ir valdymą Lietuvos darbdavius įpareigoja teisės aktai. Tačiau Higienos instituto 2020 metų apklausos duomenys atskleidžia, jog 57 proc. Lietuvos įmonių nėra atlikę tokio vertinimo, be kita ko nurodydamos, kad tam neturi kvalifikuotų specialistų. Be to, 43 proc. įmonių, tokį vertinimą vis dėlto atlikusių, nesugebėjo suplanuoti ir įgyvendinti psichosocialinę riziką mažinančių priemonių. 

„Taigi, Lietuvos darbovietėse per retai atliekama išsami psichosocialinės rizikos „diagnostika“ ir per retai skiriami „vaistai“ nustatytoms problemoms spręsti. Suvokdamos, kaip svarbu kiekvienai darbovietei turėti kvalifikuotą specialistą, gebantį vertinti ir valdyti šią riziką sukūrėme specialius 16 val. trukmės mokymus, skirtus tokiems specialistams parengti,“ –  sako sveikatos psichologė Sigita Vičaitė. Anot jos, mokymus baigęs specialistas sugebės inicijuoti teigiamus pokyčius, į juos įtraukti kitus kolektyvo narius ir užtikrinti ilgalaikę rizikos valdymo tąsą.

Drauge su ja mokymų programą parengė ir šiuos mokymus veda dr. Jelena Stanislavovienė, turinti daugiau kaip 15 metų mokslinę patirtį tiriant ir valdant psichosocialinę riziką, organizacinės psichologijos patirtį sukaupusi psichologė Liepa T. Valandis ir profesinės sveikatos specialistė bei gydytoja Evelina Antanėlė.

Pasak S. Vičaitės, iki šiol psichosocialinės rizikos vertinimas ir valdymas Lietuvoje neretai buvo suvokiamas kaip sausi skaičiai, nugulantys į vidines darboviečių ataskaitas, kurias, kilus ginčams, skundams ar kitoms nemalonioms situacijoms, būtų galima pateikti suinteresuotoms institucijoms.

„Tačiau jei žiūrima neformaliai, iš tiesų tai – unikali galimybė. Juk suteikus reikiamų žinių bei kompetencijų darbuotojui, išmanančiam darbovietės organizacinę kultūrą, darbo specifiką bei vykstančius procesus, darbovietė ima taupyti kaštus, kuria patrauklesnę darbo aplinką, gerina savo įvaizdį ir didina savo konkurencingumą,“ –  sako S. Vičaitė. 

Anot jos, „visa tai galima pavadinti vienu vardu – teigiamais pokyčiais, kurių šiuo sudėtingu laikotarpiu taip reikia darbdaviams ir darbuotojams“.

„Mano darbo specifika reikalauja nuolat kelti kvalifikaciją, ir galiu drąsiai teigti, kad tai buvo geriausi mokymai per pastaruosius metus. Lektorės pasirinkusios neįprastą mokymų formatą, o praktiškai pritaikoma informacija pateikiama iš labai skirtingų rakursų – nuo išsamaus metodikų ir jų galimybių pristatymo iki įkvepiančios pokyčių organizacijose psichologijos. Svarbu ir tai, kad darbas mažose mokymų dalyvių grupėse leidžia dalyviams gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus,“ – sako Snieguolė Šutienė, UAB „Profus Baltics“ vadovė, pati sukaupusi jau daugiau nei 10 metų darbo patirties vedant mokymus ir seminarus.

Registraciją į artimiausius psichosocialinės rizikos vertinimo ir valdymo mokymus rasite čia.