Kelerius metus Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau LAMPSS) stebėjo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) bei jos darbuotojų, įskaitant ir pačios kontrolierės, veiklą, kad susidarytų objektyvią nuomonę apie Tarnybos funkcionalumą ir gebėjimą vykdyti jai paskirtą misiją.
Apie Tarnybos veiklą LAMPSS informaciją teikė asmenys, akademinėje bendruomenėje pripažinti mokslininkai, taip pat LAMPSS nuomonę formavosi susipažindamas su Tarnybos viešinamais sprendimais ir bendraudamas su Tarnybos atliktų tyrimų dalyviais.
Šį kreipimąsi paskatino paskutinės Tarnybos iniciatyvos, akivaizdžiai įrodančios Tarnybos arba jai atstovaujančių jos darbuotojų neišmanymą etikos srityje. LAMPSS Tarnybą pradėjo stebėti, kai buvo informuotas, jog Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos veikloje galimai taikomos nekompetentingai akademinės etikos ir procedūrų kontrolierės ir jos kolegų parengto „Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno“ („Glossary for Academic Integrity“)[1] apibrėžtys. Jau tuo metu atkreiptas dėmesys, kad labiausiai diskutuotinas aiškinimas akademinių terminų, prie kurių nurodyta „ENAI“.
Žodyne pateikiamas terminų aiškinimas paskatino atkreipti dėmesį į tai, kad žodyne galimai sumenkinamas etikos ir kartu moralės metafizinis vertingumas, nesilaikoma etikai dar nuo Aristotelio laikų būdingos prieskyros idėjiniam-emociniam (metafiziniam) pasauliui, kuris yra svarbus, užtikrinant etikos universalumą, ir atskiria normatyvinę etiką (moralę) nuo indoktrinuojančios teisės normų sistemos (tvarkos).
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, nepaisant to, jog žodynas iš esmės yra prieštaringas, jis dar ir išbalansuoja etikos prigimtinį turinį. Pavyzdžiui, sąvoka BUSINESS ETHICS žodyne apibrėžiama kaip „Choice making around „right“ and „wrong“ values and behaviour in business and industry“, kas rodo, kad moralinis principas keičiamas rinkimusi tarp „gero“ ir „blogo“, o tai savo ruožtu reiškia, kad moralę etikoje keičia suvokimas, jog užtenka rinktis, kad tai būtų galima atpažinti kaip etiką, neatsižvelgiant į tai, kas bus pasirinkta – „gera“ ar „bloga“ ir kaip visuotinai tai pripažįstama „geru“ ir „blogu“ bei, žinoma, ar tai yra „geros“ ar „blogos“ vertybės ar elgsena. Tad pagal tokį apibrėžimą moralė gali tapti blogų vertybių, nulemtu blogos elgsenos, pasirinkimu, nes tai gali būti individuliai pateisinama, vadovaujantis principu „tikslas pateisina priemones“.
Žodyne yra ir daugiau probleminių apibrėžimų, kuriuos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė su savo kolegomis išvertė į lietuvių kalbą ir kuriais vadovaujasi Tarnybos atliekamuose tyrimuose[2]. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Tarnyba etikos pažeidimų tyrimams naudoja ir daugiau mokslo bendruomenės neaprobuotų rankraščių, tokių kaip Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje (toliau LURK) parengtos „Publikavimo etikos [gairės]“, kurių viena iš rengėjų irgi yra kontrolierė Loreta Tauginienė[3]. Pažymėtina, kad SP-19 sprendime, (žr. priedą „SP-19_2019.pdf“), tiriant KTU profesoriaus ir studento E. A. veiksmus, niekur nenurodoma, kad kurio nors iš jų veiksmai yra padaryti pažeidžiant LURK vidinę tvarką. Tad kyla klausimas, kodėl Tarnyba vadovaujasi trečiai šaliai priklausančiomis tvarkomis, kurios neturi kitokio statuso kaip rankraštis ir kurių taikymas galimai pažeidžia universitetų autonomijos principą?
Taip pat rekomenduojame atkreipti dėmesį, kad pridėtuose sprendimuose SP-13 (žr. priedą „SP-13_2019.pdf“) ir SP-19 (žr. priedą „SP-19_2019.pdf“) inkriminuojamų etikos pažeidimų turinys sutampa, tačiau sprendimai yra skirtingi, kam galimai galėjo turėti įtakos vadovavimasis nevienodais sprendimų priėmimo kriterijais, naudojant netinkamus informacinius šaltinius (rankraščius) kaip teisės etaloną.
Be to, pažymime, kad „atsižvelgiant į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos siūlymus, parengtas Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 17 straipsnių pakeitimo projektas[4], kurio tikslas yra apibrėžti ,,akademinės etikos“ sąvokos turinį ir patobulinti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus veiklą“[5]. Tarnybos siūlomame įstatymo pakeitime pateikta „akademinės etikos“ apibrėžtis panaši į žodyne siūlomos „akademinės etikos“ sampratą tuo, kad joje, kaip ir „verslo etikos“ apibrėžime, visiškai nebelieka sąvokos „moralė“. Tai iš esmės rodo, kad etika, kurią nagrinės Kontrolieriaus tarnyba, nebetenka prigimtinio etikos turinio ir yra suabstraktinama iki plačiosios vertybių apibrėžties, kas reiškia, kad „vertybės paprastai yra tokie nuo visuomenės priklausomi objektai ir reiškiniai, kurie, patenkindami kuriuos nors žmogaus poreikius bei interesus, turi teigiamos reikšmės“[6]. Pavyzdžiui, asmens nuotaikai teigiamą reikšmę gali turėti pinigai, už kuriuos galima įsigyti visuomenės palankumą ir su kurių pagalba galima nuslėpti padarytus nusikaltimus, ir visa tai, tarnybos siūlymu, tampa akademinės etikos turiniu.
Be „etikos“ sampratos, leidžiančios manyti, kad Kontrolieriaus tarnyba ir jos vadovė stokoja etikos supratimo (surinkta ir daugiau įrodymų), atkreiptinas dėmesys ir į tai:
2020 m. iš universitetų gauti net 193 skundai, iš kolegijų – 15, palyginimui – 2017 m. buvo gauta atitinkamai 124 ir 17 (žr.: https://etikostarnyba.lt/wp-content/uploads/2021/02/2020-met%C5%B3-Tarnybos-veiklos-ataskaita.pdf). Tai liudija itin išaugusį skundų skaičių. Kvaziteisminio vaidmens prisiėmimas iš Tarnybos pusės ir yra viena svarbiausių skundų augimo priežasčių.
Tokių tarnybų misija kitose šalyse yra „suteikti prieinamus ir nepriklausomus pagarbaus ir konstruktyvaus ginčų ar skundų sprendimo mechanizmus. Teikdama informaciją, švietimą, problemų sprendimo intervencijas, tyrimus ir rekomendacijas, ombudsmeno tarnyba padeda teisingai spręsti skundus, išspręsti konfliktus jiems dar nepasiekus kritinės stadijos ir teikia grįžtamąjį ryšį aktyviam politikos, procedūrų ir praktikos tobulinimui“ (http://www.enohe.net/wp-content/uploads/2017/06/Being-an-ombudsman.pdf). Ne mažiau svarbu, kad kontrolierius, priešingai nei reguliuotojas, turėtų ne prievartos galią, o remtųsi autoriteto ir „asmenybės galios“ deriniu.
Tinkamai veikiančios organizacijos pavyzdį žr. https://www.oiahe.org.uk/ ir detalios procedūros: https://www.oiahe.org.uk/resources-and-publications/good-practice-framework/, Kanada: http://accuo.ca/wp-content/uploads/2019/06/SoP.pdf
Lietuvoje neveikia taisyklė, kad kontrolierius turi būti įsipareigojęs laikytis pagrindinių savo veiklos principų, įskaitant nepriklausomumą, nešališkumą, konfidencialumą ir neformalumą.
Būtina svarstyti Tarnybos pertvarką iš esmės ir pagal esamas ES praktikas, žr.: https://satoriproject.eu/framework/section-11-proposals-for-the-institutional-structure-of-ethics-assessment-in-the-european-union-and-its-constituent-countries/
Tikėtinas pasirinkimas – pakeisti esamą Tarnybą nacionaline aukštųjų mokyklų etikos kolegijų / komitetų vadovų asociacija, kuri veiktų savireguliacijos pagrindu, arba svarstyti kitus esminius Tarnybos ateities scenarijus, įskaitant ir jos panaikinimą.
Apibendrinant teigtina, kad LAMPSS, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, rekomenduoja jau dabar reaguoti į Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos krizę, kuri, tikėtina, jau yra padariusi žalos asmenims, kurių akademinė etika galimai neteisingai galėjo būti įvertinta dėl neteisingos etikos apibrėžties ir / ar netinkamo jos interpretavimo. LAMPSS jau dabar rekomenduoja:
Taip pat rekomenduojame LR Seimui, pasikonsultavus su akademine bendruomene, apsvarstyti galimybę atsisakyti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos, nes ji šiuo metu dėl LR Konstitucijoje įtvirtintos autonomijos tyrimus atlieka vadovaudamasi aukštųjų mokyklų etikos kodeksais, ką iš esmės turėtų daryti aukštosios mokyklos etikos tarnybos; tuo būtų sutaupyta valstybės lėšų, išvengus dvigubo apmokėjimo už tą patį darbą, o iškilę nesutarimai galėtų būti sprendžiami Lietuvos mokslo taryboje suburtoje jungtinėje etikos tarnyboje, vienijančioje aukštųjų mokyklų etikos tarnybų atstovus ir mokslininkus vienijančių organizacijų deleguotus atstovus. Būtent tokia jungtinė etikos tarnyba ir turėtų būti vadinama „ombudsmenu“. Lietuva ir be Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos turi dvi mokslo institucijas (Lietuvos mokslo tarybą ir Lietuvos mokslų akademiją), pajėgias savo sutelktine kompetencija garantuoti etikos laikymąsi ir objektyvų etikos vertinimą, todėl manome, kad Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos akivaizdi nekompetencija ne tik trukdo aukštųjų mokyklų akademinei veiklai, bet ir diskredituoja Lietuvą Europoje. Be to, esama mokslo institucijų sankloda, užtikrinant etikos laikymąsi, būtų labiau suderinama su demokratinės valstybės principais ir leistų išvengti vienasmenio Tarnybos įvertinimo autoritarinio sprendimo pagrindu akademinėje sistemoje. Taigi būtų mažesnė klaidos tikimybė, nes veiktų grupė srities specialistų, o ne pavieniai asmenys, primetantys valią ir ribotą kompetenciją.
Kadangi dr. Audrius Armas kreipėsi į LAMPSS su prašymu padėti visuomenę supažindinti su jo parengta žodyno recenzija ir LAMPSS taryba bei valdyba, įvertinusi ir apsvarsčiusi recenzijos pagrįstumą, priėmė sprendimą rekomenduoti šią recenziją kaip esmę atitinkantį žodyno kokybės įvertinimą, dr. Audriaus Armo recenzija pateikiama kaip šio dokumento priedas.
LR Seimui delsiant imtis veiksmų, kuriais būtų grąžintas pasitikėjimas LR akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba ir / arba jos funkcijos būtų perduotos akademinei bendruomenei, kaip rekomenduojama šiame rašte, LAMPSS pakvies mokslininkus viešai piketuoti prie LR Seimo, LR Prezidentūros ir LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, siekiant atkreipti dėmesį į sistemos neveiksnumą šiuo klausimu ir negebėjimą arba nenorą spręsti akademinei bendruomenei aktualias problemas.
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas
Prof. dr. Sigitas Vaitkevičius
Priedas
Kai bendruomenė nesugeba apsispręsti dėl etikos, jai etikos terminų žodynus parengia ir užsieniečiai
Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno recenzija
Dr. Audrius Armas
2019 metų antrąjį pusmetį Lietuvos akademinį pasaulį pasiekė „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ (toliau – žodynas), kurio lūkesčiai žodyno pratarmėje pristatomi taip: „prisidės prie bendros akademinio sąžiningumo sampratos, jo formavimo ir plėtojimo susipažįstant su naujais terminais ir atrandant jau esamus terminus naujame kontekste“. Iš pirmo žvilgsnio tokie tikslai atrodo prasmingi, ir tai įkvepia susipažinti su leidiniu išsamiau.
Leidinyje „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ jo autoriai nėra nurodyti, nors žodyno priešlapiuose esanti informacija leidžia manyti, kad lietuviško žodyno autoriais turėtų būti laikomi Loreta Tauginienė, Inga Gaižauskaitė, Irene Glendinning, Julius Kravjar, Milan Ojsteršek, Laura Ribeiro, Tatjana Odiņeca, Franca Marino, Marco Cosentino, Shivadas Sivasubramaniam ir Tomáš Foltýnek (dvi lietuvės ir užsieniečiai, nors nei žodyne, nei Lietuvos Respublikoje apie jų kvalifikaciją nėra skelbiama jokios informacijos). Taigi, iš žodyno priešlapiuose esančios informacijos galima manyti, kad šio leidinio autoriai galėtų būti tam tikrų fizinių asmenų grupė, tačiau visos leidinio „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ autorinės teisės neaiškiu juridiniu pagrindu priskiriamos tik Mykolo Romerio universitetui kaip organizacijai.
Paminėtų autorių gausos kontekste atkreiptinas dėmesys į leidinyje „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ pristatomus terminus bibliografija, duomenų nutylėjimas ir originalas (žr. jų apibrėžtis žodyne), kurie yra sukurti (išrasti) žodyno autorių asmeninės komunikacijos su Teddi Fishman pagrindu. Neatmetama galimybė, kad šie terminai be autorių komunikacijos su Teddi Fishmann buvo suprantami kitaip, bet šios mokslinės recenzijos kontekste svarbu pastebėti, kad ši asmeninė komunikacija (!) gi kartu yra ir mokslinis šaltinis (T. Fischmann leidinio „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ pratarmėje pristatoma kaip JAV Klemsono universiteto Tarptautinio akademinio sąžiningumo centro buvusi ilgametė vadovė).
Žodyno pratarmėje pažymima, kad žodyne pateikiamus terminus į lietuvių kalbą iš anglų kalbos išvertė Loreta Tauginienė ir Inga Gaužauskaitė. Kaip galima suprasti iš paties leidinio „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“, tai yra leidinio „Glossary for Academic Integrity“ vertimas. Deja, man nepavyko aptikti leidinio „Glossary for Academic Integrity“: nepavyko rasti šio veikalo oficialiojo leidėjo, nežinoma, kokia leidykla tokį veikalą išleido, kas yra tokio veikalo recenzentai, kokioje valstybėje veikalas išleistas. Ir tai sudaro kliūtis moksliškai tirti šio žodyno išvertimo teisingumą: nežinant leidinio bibliografinių duomenų, neįmanoma patikrinti ir nustatyti leidinio, iš kurio atliktas vertimas, originalumo ir konkretumo, o bet kokios kitokios pirminio šaltinio versijos visada liks darbinėmis versijomis (projektais). Taip buvo pripažinta ir vertinant mokslinį projektą (plačiau žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1786-662/2020). Kas galėtų paneigti, kad žodyne neatsitiktinai neaptariami labai aktualūs šia prasme terminai, tokie kaip leidinys, leidėjas, leidykla, publikacija ar pilkoji literatūra.
Kartu pažymėtina, kad nedažnai tenka susidurti su terminų žodynų vertimu. Dalykinio žodyno vertimą mokslininkai laiko įmanomą, bet jis turėtų būti itin pagrįstas ir kalbiniu požiūriu (plačiau apie tai: Murmulaitytė, D. (2017). Aiškinamojo žodyno mikrostruktūra: semantinės informacijos pateikimo ypatumai. Bendrinė kalba, 90; prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/90/Murmulaityte_BK_90_straipsnis.pdf). Tai nėra įprasta praktika. Tradiciškai žodynai yra rengiami ir sudaromi konkrečiai kalbai. Tik taip nebus ignoruojama mokslinė, akademinė konkrečia kalba kalbančiųjų bendruomenė (nacionalinis kalbinis-kultūrinis aspektas). Priešingu atveju būtų nepaisoma tokios bendruomenės nuomonės, jos neįtraukiant į kuriamų, siūlomų ir pristatomų terminų diskusiją.
Žodyno pratarmėje nurodoma, kad jame pateikiamas 212 leidinio „Glossary for Academic Integrity“ terminų ir jų apibrėžčių vertimas, o žodyno penktajame puslapyje, aptariant žodyno sandarą, pažymima, kad žodyno pagrindinėje dalyje pateikiami 222 lietuviški terminai su apibrėžtimis, jų šaltiniais ir angliškais atitikmenimis. Iš tiesų žodyne pavyko aptikti tik 210 terminų. Dėl to mokslinės diskusijos vis dar laukia kai kurių terminų (jų identifikuoti, kaip ir patikrinti vertimo teisingumą, nėra galimybės) vertimas. Galimai kai kurių terminų nepavyko išversti į lietuvių kalbą. Be to, kai kurie žodyno terminai pateikiami kabutėse, nors visi terminai yra išversti, bet jų dalis – dėl kažkokių priežasčių yra be kabučių. Toks terminų pateikimas atkreipia skaitytojo dėmesį ir kartu kelia klausimą (abejonę), kurių terminų vertimą šiuo atveju reikėtų laikyti tikslesniu, dėl kokių priežasčių kai kurie terminai verčiami tiksliau nei kiti, ar kabutės reiškia, kad lietuviškas terminas nėra angliško termino ekvivalentas, o tik nepavykęs vertalas, ar skaitytojas, vėliau vartosiantis šį terminą, jį taip pat privalės pateikti kabutėse. Į tokius klausimus žodyne atsakymo aptikti nepavyko, ir tai kelia abejonių dėl žodyno patikimumo. Žodyne nėra duomenų, ar vertimo procese dalyvavo anglų ir lietuvių kalbų lingvistai, nes terminų pateikimas leidžia manyti, kad vertimas galėjo būti atliktas neįsigilinus į verčiamos apibrėžties turinį anglų kalba – pažodžiui, kartais panašu, kad vertimą atliko ne žmogus, o vertimo programa, pavyzdžiui, tai aiškiai matyti vien pažiūrėjus į autorystės, apgaulės ir kitus terminus.
Žodyne pateikiami terminai, jų apibrėžtys kelia abejonių, nors turėtų suteikti aiškumo. Savo ruožtu Lietuvių kalbos institutas, kuris žodyno priešlapyje nurodomas kaip dalyvavęs redaguojant žodyno kalbą, atsisakė pateikti žodyno vertinimą dalykine, kalbine, terminologine, stilistine, logine ir / ar kokybine prasmėmis bei atsiribojo nuo redaktoriaus, kuris žodyne nurodo atstovaujantis Lietuvių kalbos institutui. Didžioji dalis žodyno terminų neatitinka Dabartinės lietuvių kalbos žodyne ar Tarptautinių žodžių žodyne pateikiamų terminų apibrėžimų ar jiems net prieštarauja, o kita dalis terminų yra apskritai sukurti, ir neaišku, kaip jie buvo adaptuoti ir / ar lokalizuoti Lietuvoje (žodyne ties jais kaip šaltinis yra žyma „ENAI“). Pasak Lietuvių kalbos instituto, dėl žodyne pateikiamų terminų turi spręsti ne lietuvių kalbos, o akademinės etikos (akademinės veiklos) specialistai, tačiau kyla klausimas, kada tokia diskusija Lietuvoje vyko. Tai rodo, kad ne tik reikalingas, bet ir būtinas akademinės visuomenės dėmesys ir diskursas, kurio niekas neinicijavo.
Šia recenzija siekiama inicijuoti tokios diskusijos būtinumą ir trumpai aptarti žodyną akademinėje bendruomenėje, nes žodyno terminai 2020 m. rugsėjo mėnesį buvo įtraukti ir į Lietuvos Respublikos terminų banką (prieiga internete: http://terminai.vlkk.lt).
Išverstajame žodyne pateikiamus terminus sunku suprasti. Pavyzdžiui, abejotina (!) mokslinė veikla žodyne apibrėžiama kaip mokslinė veikla, kuri daugelio laikoma neetiška, tačiau neįvardijama kaip mokslinis pažeidimas. Neaišku, kaip galima apibrėžti abejonę, kuri apibrėžtyje siejama su daugelio (!) nuomone. Žodyne mokslinis pažeidimas apibrėžiamas kaip nepriimtinas (!) ar netinkamas (!) elgesys, tačiau neaišku, kam elgesys yra nepriimtinas ar netinkamas, kas ir kokiais kriterijais turėtų vertinti elgesio priimtinumą ir tinkamumą. Pateikiamas moralinių vertybių apibrėžimas suponuoja ir amoralių vertybių egzistavimą, nors visos vertybės yra pripažįstamos ir laikomos moraliomis. Žodyne apgaulė apibrėžiama kaip „tyčinis klastingas veiksmas, kuris užtikrina nesąžiningai įgytą naudą“. Tokia apgaulės apibrėžtis yra sunkiai suprantama, nes pati apibrėžties konstrukcija rodo prastą vertimą (vertalą). Žodyne atvirumas ir skaidrumas apibrėžiami tais pačiais žodžiais (atvirumas apibrėžiamas kaip skaidrumas, o skaidrumas – kaip atvirumas). Šiek tiek terminologijos paslapčių krimtę žodyno leidėjai (vertėjai) turėtų žinoti, kad sinonimijos terminų pasaulyje negali būti. Žodyne nesavarankiško (!) kūrinio rengimo paslauga (pagal žodyną, tai kūrinio rengimas kitam (!) pateikti kaip savo) apibrėžiama kaip konsultavimo (!) paslaugos tipas (!) (paslauga tampa paslaugos tipu). Šiuo atveju neaišku: apibrėžiamas nesavarankiškas kūrinys ar nesavarankiškas rengimas. Nesavarankiško kūrinio apibrėžtis yra sunkiai suvokiama, o nesavarankiškas rengimas nurodo kūrinio svetimumą. Tuo tarpu nesavarankiškas (!) kūrinio rengimas apibrėžiamas kaip netinkama akademinio elgesio forma, kai svetimas kūrinys pristatomas kaip savo (ko gero, svetimas kūrinys). Rašymas kito vardu apibrėžiamas kaip: 1) rašymas kitam asmeniui ar kito asmens vardu arba 2) pagalba sukuriant kūrinį, kuris leidžia kitam asmeniui įgyti nesąžiningą pranašumą. Tokios terminų nesavarankiško (!) kūrinio rengimo paslauga, nesavarankiškas (!) kūrinio rengimas ir rašymas kito vardu apibrėžtys netgi pateisina autorystės perleidimą kitam (neįmanomą dalyką). Kita vertus, neaišku, kuo skiriasi rengimo paslauga nuo rengimo, nes rengimas jau savaime yra paslauga.
Žodyne autorystės apibrėžtis („nurodyto kaip visuomenei pristatytą, paskelbtą ar atgamintą kūrinį sukūrusio asmens pavardės ar visuotinai pripažinto pseudonimo priklausymas to kūrinio autoriui, jei neįrodyta kitaip“) pateikiama nesuvokiamai ir kabutėse. Etikos infrastruktūros apibrėžime sąmoningumas kaip savybė priskiriama organizacijai, nors „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ tokią savybę sieja tik su žmogumi, o termino organizacijos sąmoningumas žodyne nėra. Žodyno autoriai (grupė žmonių, kurių mokslinė / praktinė patirtis yra nepristatyta) išskiria etikos principų, etikos standartų ir etikos vertybių terminus, tačiau nėra pagrįsta, kuo šie terminai skiriasi nuo etikos, etiškumo ir dorumo (dorumas kituose žodynuose vadinamas dorybe) terminų turinio prasme. Kita vertus, etiškumą žodyno autoriai apibrėžia kaip pageidaujamą ypatybę, nors neaišku, kas tie pageidaujantieji – pavieniai asmenys, visuomenė, akademinė bendruomenė? Žodyno autoriai sukuria išvestinio kūrinio terminą, tačiau jo apibrėžtis yra taip pat neaiški (tai pritaikytas originalus kūrinys su tinkamomis (!) nuorodomis į „tą“ kūrinį). Mokslininką žodynas apibrėžia kaip mokslo srities žinovą, o mokslinį darbą – kaip mokslininko veiklą (taigi, žinojimą). Galima ginčytis, ar kiekvienos mokslo srities žinovas yra mokslininkas, o mokslininko veikla gali apimti ir ne tik mokslinį darbą (pavyzdžiui, akademinį). Žodyno autoriai pateikia moralumo termino apibrėžtį kaip gebėjimą skirti gėrį ir blogį. Tuo neaiški sąvoka neleistinai apibrėžiama dar neaiškesnėmis sąvokomis (skirtumais tarp gėrio ir blogio). Neprisiimtos rizikos apibrėžtis žodyne pateikiama nesuprantamai. Pažeidimo terminas siejamas su nusižengimu gerajai praktikai (subjektyvu) ir abejotinu elgesiu (abejone, o ne tvarkos nesilaikymu). Perfrazavimas apibrėžiamas kaip kito autoriaus sąvokų (!), nuomonių, idėjų ar teksto išdėstymas savo žodžiais (suponuojama, kad savais žodžiais yra negerai, bet kito žodžiais turbūt būtų irgi blogai) tinkamai (!) nurodant šaltinį, kuriuo remiamasi (tinkamas nurodymas negerai, bet neaišku, kaip būtų tinkama); pirminis šaltinis – kaip tiesioginiais įrodymais grįstas galutinis (!) kūrinys, tačiau, kas yra tiesioginis įrodymas, šio termino skaitytojas žodyne pasigenda; antrinis šaltinis – kaip kūrinys, kuriame netiesiogiai (!) pateikiama pirminio šaltinio informacija (nesuprantama, ar gali būti tretinis ir paskesni šaltiniai, ar tik pirminis, o visi kiti – antriniai); plagiatas vartojant sinonimus – kaip netinkamas (!) perfrazavimas (reikia suprasti, kad gali būti tinkamas perfrazavimas, o jei tinkamas, tai kam ir dėl ko tinkamas); priekabiavimas dėl lyties – kaip su lytimi susijęs netinkamas (!) bauginimas (o jeigu bauginimas būtų „tinkamas“, tai ir priekabiavimas dėl lyties nebūtų smerktinas reiškinys?). Saviplagiatas žodyne apibrėžiamas kaip publikacijos (žodyne publikacijos termino nėra) forma; tiesa – kaip ištikimumas (!) (subjektyvus pasirinkimas). Žodyno autoriai verslo etiką apibrėžia kaip pasirinkimą tarp teisingų (!) ir neteisingų (!) vertybių (!) (neaišku, kam teisinga, kam neteisinga, kas yra teisingumo vertintojas, kaip vertybė gali būti neteisinga, o jei neteisinga, tai kam ir kaip bei kodėl) ir elgesio versle ir pramonėje (jungtukų kiekis pagal žodyną). Deja, žodyne nepavyko aptikti termino neteisingos vertybės. Žodyne žinios apibrėžiamos kaip faktai ir informacija, įgyta per patyrimus ar ugdymo(si) metu (bet juk taip galima įgyti ir „fake“ žinių). Žodyne lietuviškam žodžiui „durstinys“, kuris susijęs su rankdarbiais, suteikiama visiškai nauja prasmė. Tokiu būdu žodžiui vertėjai ir užsienio autoriai, o ne kalbininkai suteikia naują prasmę. Taigi, jau vien paminėtųjų terminų turinys yra nesuprantamas, nekonkretus ir nevienareikšmis.
„Aiškinamajame akademinio sąžiningumo terminų žodyne“ nenurodyta, kaip ir kas tokius terminus pripažino ir integravo į lietuvių kalbą, kaip jie buvo aprobuoti ir lokalizuoti, nors tam yra keliami tam tikri reikalavimai (plačiau apie tai: Zeller, I. (2006). Lokalizacijos iššūkiai vertėjams. Darbai ir dienos, 45, p. 79–96).
Didžioji dalis žodyno terminų (pavyzdžiui, apgaulė, atsakomybė, cituoti, dilema, dorumas, duomenys, informacija, tiesa, žinios ir kt.) neatitinka arba net prieštarauja „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ ar „Tarptautinių žodžių žodyno“ terminams. Abejoju, kad kai kurie terminai (pavyzdžiui, žinios, etika, moralė ir kt.) akademinėje veikloje įgyja absoliučiai naujų reikšmių. Žodyne ir viešojoje erdvėje nepavyko aptikti, kad buvo atlikta dalykinė žodyno ekspertizė, nors diskusijų Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje kilo. Be to, kai kuriuos šiame tekste aptariamus dalykus nurodė ir žodyno recenziją pateikusi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos darbuotoja J. Gaivenytė-Butler, kurios paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka apmokėjo Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Sunku suprasti, kaip žodyne pristatomi terminai tiesa, moralė ir kiti akademinėje veikloje galėtų įgyti kitokių prasmių (juk nėra keleto tiesų, moralių ir pan.). Diskutuotina, ar dalis terminų žodyne nėra dirbtinai pridauginta (pavyzdžiui, be moralės, pateikiami moralinių normų, moralinių vertybių terminai, nors pati moralė yra norma, o amoralių vertybių išskyrimas plėtojamo diskurso požiūriu yra įmanomas tik tiems, kam amoralumas yra vertybė). Galbūt terminų galėjo būti dirbtinai pridauginta, siekiant padidinti žodyne pateikiamų terminų skaičių. Pati žodyno apimtis ir jame pateikiami tik 210 terminų žodyną pagal apimtį daro panašų į brošiūrą.
Šioje recenzijoje nepristatomos ir nepateikiamos aplinkybės, kaip žodynas buvo svarstomas Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje, o nė viena valstybinės valdžios institucija nesiėmė tirti ir vertinti žodyno kūrimo, jo svarstymo ar vertinimo aplinkybių arba jo teisingumo dalykine, kalbine, terminologine, stilistine, logine ir / ar kokybine prasmėmis. Beje, lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė, valstybinė kalba saugo tautos identitetą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, o valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus (plačiau apie tai žr. Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarime). Tad šios recenzijos kontekste būtina pažymėti, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja bylą Nr. 18-A/2020 (prieiga internete: https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2332/content), nuo kurios baigties gali priklausyti ir galimybė ne tik moksline diskusija, bet ir teisinėmis priemonėmis siekti įvertinti abejones keliančius valstybinės kalbos kūrimo sprendimus.
Jei jau lietuvių kalba yra unikali, o Lietuvoje veikia Lietuvių kalbos institutas, kitos lituanistiką tyrinėjančios mokslo ir studijų institucijos, nesuprantama, dėl kokių priežasčių tokie su visa akademine bendruomene susiję terminai ir klausimai spręsti paliekami iš esmės niekam nežinomiems užsieniečiams. Tad šios recenzijos pagrindinis tikslas yra inicijuoti diskusiją dėl žodyne pateikiamų terminų akademinėje bendruomenėje.
[1] Tauginienė L., Gaižauskaitė I., Glendinning I., Kravjar J., Ojsteršek M., Ribeiro L., Odiņeca T., Marino F., Cosentino M., Sivasubramaniam S. (2018). Glossary for Academic Integrity [ENAI ataskaita 3G]. Žr.: https://www.academicintegrity.eu/wp/wp-content/uploads/2018/02/GLOSSARY_final.pdf. „This publication refers to a sub-output of the project “European network for academic integrity”, funded under Erasmus plus, strategic partnerships (agreement no. 016-1-cz01-ka203-023949). It is available for download at the project website http://www.academicintegrity.eu/wp/“ Ataskaitoje nurodyta: „Turint klausimų, susisiekti su Loreta Tauginiene. Mykolas Romeris University (Lithuania). E-mail: lotaugi@mruni.eu“
[2] Žr. {SP-13_2019.pdf [savarnkiškas priedas prie šio dokumento]} 4 psl. 3 pastraipoje cituojama žodyne pateikto termino apibrėžtis „Aiškinamajame akademinio sąžiningumo terminų žodyne“6 nurodyta, kad pernelyg mažai ar visai prie kūrinio sukūrimo neprisidėjusio asmens įtraukimas į bendraautorius yra dovanotoji bendraautorystė“ naudojama kaip argumentas išvadai. Nuoroda „6“ pateikiama į „Tauginienė, Loreta, Inga Gaižauskaitė, Irene Glendinning, Julius Kravjar, Milan Ojsteršek, Laura Ribeiro, Tatjana Odiņeca, Franca Marino, Marco Cosentino, Shivadas Sivasubramaniam ir Tomáš Foltýnek. Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas [Glossary for Academic Integrity]. Atnaujinta versija, 2018 m. spalis. Vertė Loreta Tauginienė ir Inga Gaižauskaitė. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019“.
[3] Žr. {5_publikavimo_etikos_gaires_2019_su_nuorodomis.doc} [savarnkiškas priedas prie šio dokumento]} naudotas Tarnybos sprendime žr. {SP-19_2019.pdf [savarankiškas priedas prie šio dokumento]}.
[4] Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. Xi-242 4, 17 straipsnių pakeitimo įstatymas [projektas]: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/fb8c569072a911eb9fc9c3970976dfa1?jfwid=-jbu3hokmd
[5] Aiškinamasis raštas, žr.: https://e-seimas.lrs.lt/rs/lasupplement/TAP/fb8c569072a911eb9fc9c3970976dfa1/27911b4372aa11eb9fc9c3970976dfa1/format/ISO_PDF/
[6] Žr.: https://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/v/vertybe
[7] Žr. {SP-16_2019-SADAUSKAS.pdf [savarankiškas priedas prie šio dokumento]}. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl unikalių pažeidimo aplinkybių Tarnybos naudojamas nuasmeninimas yra nefunkcionalus ir dažnai leidžia nesunkiai identifikuoti asmenis, dėl kurių veiksmų atliktas tyrimas.
Su dokumento priedais susipažinti galima info@lampss.lt