Praėjus daugiau nei metams nuo COVID-19 pandemijos pradžios, pasaulis jau turi ginklą prieš SARS-CoV-2 – vakcinas. SARS-CoV-2 evoliucija ir naujieji variantai, identifikavimo laboratoriniai tyrimai, sukurtos vakcinos, COVID-19 ligos pasireiškimo formos bei jų gydymas ir kiti susiję klausimai aprašyti prof. Vytauto Usonio, akad. prof. Vaidučio Kučinsko, doc. dr. Tomo Kačergiaus, dr. Silvijos Kiverytės, akad. prof. Aurelijos Žvirblienės, prof. Vytauto Kasiulevičiaus, prof. Ligitos Jančorienės parengtame straipsnyje „Lietuvos mokslų akademijos pozicija dėl COVID-19 Lietuvoje“.
Apie SARS-CoV-2 genomą yra sukaupta daug informacijos. Vienas įdomiausių šio genomo požymių yra S (smaigo) baltymo genai ir su juo susiję mutacijos. S genas lemia viruso baltymo struktūrą, kuri nusako jo prisijungimą prie žmogaus ląstelės paviršiuje esančio ACE2 receptoriaus. SARS-CoV-2, kaip RNR turintis virusas, pasižymi santykinai dideliu mutacijų dažniu; 2020 m. įvairiose pasaulio šalyse identifikuotos naujos viruso atmainos, plintančios visame pasaulyje. Šios mutacijos, įvykusios S (smaigo) baltymą koduojančiame gene, padidino SARS-CoV-2 viruso infektyvumą ir nulėmė jo spartesnį plitimą žmonių populiacijoje.
Šiuo metu yra du pagrindiniai tyrimai, nustatantys, ar asmuo yra užsikrėtęs SARS-CoV-2: viruso nukleorūgščių (RNR) aptikimas (PGR) ir viruso antigeno nustatymas. PGR tyrimui naudojami šie ėminiai: tepinėliai iš nosiaryklės, ryklės ir nosies landų. Jie tiriami individualiai arba kaupiniuose. PGR metodu viruso RNR gali būti aptinkamos kvėpavimo takuose likus 2 dienoms iki simptomų atsiradimo, jos aptinkamos ir per 7–10 dienų nuo simptomų pradžios. Antigenų testai nėra tokie jautrūs kaip PGR testai. Antigenų aptikimo laikotarpis yra trumpesnis negu RNR. Masiniam testavimui greitųjų antigeno testų reikėtų vengti.
Pasaulis jau turi ginklą prieš SARS-CoV-2 – vakcinas, keturios iš jų užregistruotos Europos vaistų agentūroje (EVA). Šių vakcinų III fazės klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių tiriamųjų, įrodė jų saugumą ir aukštą veiksmingumą apsaugant nuo simptominės COVID-19 ligos. Jos sukurtos naudojant skirtingas technologines platformas: vakcinos, kurių sudėtyje yra informacinė RNR, arba vakcinos, kurių sudėtyje yra nesidauginantys adenovirusai su įterptu SARS-CoV-2 S baltymo genu. Kuriamos ir kitų platformų vakcinos, tačiau jos dar nėra registruotos. Pradėjus gyventojų skiepijimą, gaunama vis daugiau duomenų apie vakcinų veiksmingumą realiomis sąlygomis apsaugant nuo simptominės COVID-19 ligos, sunkių komplikacijų ir mirties. Realiomis sąlygomis stebimas vakcinų veiksmingumas reikšmingai papildo klinikinių tyrimų duomenis.
Lietuvos įdirbis skiepijant prieš COVID-19 yra reikšmingas: sukurta vakcinų prieš COVID-19 tiekimo sistema, visoje šalyje įkurti skiepijimo punktai, paskiepyta didžioji dalis medikų bei didžiausios rizikos grupėms priskiriamų asmenų, bent viena doze paskiepyta daugiau nei 560 tūkstančių Lietuvos žmonių, atlikta daug kitų darbų. Plėtojant visuotinį skiepijimą, būtina gerinti informacinį darbą. Pradedant skiepijimą buvo labai svarbi rizikos grupių skiepijimo strategija. Šio programos etapo tikslas – prioritetinių grupių apsauga, tačiau programą plėtojant, laikas pereiti prie lankstesnės strategijos, kuria būtų siekiama sukurti visuomenės imunitetą.
COVID-19 poveikis sveikatos apsaugos sistemai susijęs su smarkiai išaugusiu ambulatorinių kontaktų skaičiumi bei padidėjusiomis hospitalizacijos apimtimis. Pandemijos piko metu ne mažiau kaip 40 % visų sveikatos sistemos resursų panaudojama Covid-19 pacientų sveikatos priežiūrai, tačiau medicinos darbuotojai taip pat suserga – vidutiniškai Lietuvoje COVID-19 infekcija persirgo 26,5 % ligoninių darbuotojų. Dėl sumažėjusio ambulatorinės ir stacionarinės grandies pajėgumo teikti paslaugas, taip pat dėl pacientų vengimo kreiptis į gydymo įstaigas mažiau atliekama prevencinių tikrinimų ir ankstyvos diagnostikos intervencijų. Optimizuota pagalba visose paslaugų teikimo grandyse sergantiesiems lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis turi užtikrinti stabilios pacientų būklės palaikymą, medikamentinio gydymo ir ambulatorinės priežiūros tęstinumą be lėtinių ligų paūmėjimų.
SARS-CoV-2 infekcija gali būti besimptomė ar pasireikšti lengva, vidutine, sunkia ir kritiškai sunkia COVID-19 ligos forma. Lietuvos gydymo įstaigose sukaupta didelė sergančiųjų COVID-19 gydymo patirtis. Sukurta racionalaus stacionarinių gydymo įstaigų resursų išdėstymo sistema. Apibrėžti pagrindiniai COVID-19 ligos etapai ir gydymo principai. Taikomi šiuolaikiniai ligos gydymo algoritmai, naudojamos pažangiausios gydymo priemonės.
Visas straipsnis pateiktas prisegtame priede.