Anot gydytojų kardiologų, širdies ir kraujagyslių ligos mirtimi kasmet pasaulyje pasibaigia daugiau nei 18 milijonų pasaulio gyventojų. COVID-19 pandemija padarė milžinišką įtaką šiems pacientams, mat buvo atšauktas ar atidėtas gydymas, sumažintas procedūrų skaičius bei kardiovaskulinių paslaugų teikimas

Stengiantis atkreipti visuomenės dėmesį į sudėtingą ir klastingą širdies ligą, kuri vieną kartą diagnozuota jau neišnyksta, – širdies nepakankamumą, vakar Vilniaus miesto savivaldybė raudona – širdies spalva – apšvietė vienus gražiausių miesto tiltų: Karaliaus Mindaugo, Žaliąjį ir Baltąjį.

Penktadienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, prieš LR Vyriausybės rūmus, veikė atviras Kardiologijos informacinis centras, kur nuo ryto visi norintys galėjo pasitikrinti sveikatą: gliukozės kiekį kraujyje, kraujospūdį, pulsą, taip pat pasikonsultuoti dėl širdies nepakankamumo ekspertais. Tokioje simbolinėje Širdies klinikoje lankėsi bei savo sveikatą tikrinosi ir pats Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

Vilniaus universiteto (VU) Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojos kardiologės, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės profesorės Jelenos Čelutkienės teigimu, pacientus ypač stipriai paveikė pirmasis karantinas: „Buvo hospitalizuojama kur kas mažiau pacientų, be to, į ligoninę atvykdavo daugiau žmonių, jaučiančių sunkesnius simptomus, fiksuota daugiau mirčių“, – tvirtina J. Čelutkienė.

Širdies nepakankamumas – nepagydoma, progresuojanti, tačiau valdoma būklė. Būdingiausi jos klinikiniai požymiai ir simptomai: nepaaiškinamas nuovargis, silpnumas, nežinia iš kur atsiradęs dusulys lipant laiptais ar į statesnį kalną, jausmas lyg krūtinėje kažkas plazdėtų, taip pat kulkšnių patinimas, kurį lemia organizme besikaupiantys skysčiai.

Turint bent menkiausių įtarimų dėl savo sveikatos, būtina nedelsti ir pasikonsultuoti su medikais, mat minėta liga gali sukelti komplikacijų: širdies ritmo sutrikimus (pastarieji yra dažniausia pacientų mirties priežastis), plaučių, smegenų, kepenų, inkstų funkcijos nepakankamumą. Susirgimo grėsmę didina tokie rizikos veiksniai, kaip: hipertenzija, cukrinis diabetas, inkstų funkcijos sutrikimams, podagra, infekcijos, mažakraujystė, plaučių ligos, piktnaudžiavimas alkoholiu, nutukimas, fizinio judėjimo stoka ir kt.

Po itin sunkių metų, kovojant su COVID-19 pandemija, širdies nepakankamumo dieną Lietuva minėjo kartu su visa Europa. Renginį visuomenei inicijavo Lietuvos širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacija.

Mildos Juknevičiūtės ir Tomo Vyštaro nuotraukos