Svajonės pildosi: nuo vieno kompiuterio ir dėvėto stalo iki dvidešimtmečio

Leidybos namai „Terra Publica“ birželio 8 dieną švenčia dvidešimtąjį gimtadienį. Nuo ko prasidėjo jų gyvavimas, kokie sunkumai ir pakilimai lydėjo įmonę ir kas yra knyga jos sudarytojams? – apie šiuos ir kitus klausimus atvirai kalbamės su rašytoja, Metų vaikų knygos (2014 m.) autore, leidybos namų „Terra Publica“ direktore Danguole Kandrotiene.

Nuo mažens žinojo – bus rašytoja

„Visą laiką žinojau, kad būsiu rašytoja, ir norėjau ja būti, tik negalvojau, kad rašysiu vaikams, – prisimena Danguolė Kandrotienė. – Manau, kad knygos ir leidyba yra mano gyvenimo kelias.“

„Tiesa, studijavau visai ne filologiją, kaip daugelis galbūt mano. Baigiau verslo vadybą, ir visgi pasukau knygų leidybos kryptimi. Abu su vyru (Vytautu Kandrotu – taip pat rašytoju, keliautoju ir žurnalistu, – I. A.) matėme, kad trūksta kelionių vadovų, knygų apie Lietuvos miestus, regionus, ir taip nuo vieno projekto keliavome prie kito. Nuo 2009-ųjų pradėjome leisti knygas vaikams. Iš tokio šeimyninio, idėjinio verslo išaugome į įmonę, kuri dabar išlaiko dvidešimt darbuotojų ir yra apie 100 kūrybinių darbuotojų industrijos šerdis“, – džiaugiasi leidybos namų direktorė.

Verslo pradžia: vienas kompiuteris, dėvėtas stalas ir darbas naktimis

Danguolė prisimena, kad verslo pradžia nebuvo lengva. „Prieš dvidešimt metų teturėjome vieną kompiuterį ir dėvėtą stalą“, – atskleidžia direktorė.

Pasak pašnekovės, didelę įtaką darbui turėjo tuometinių technologijų netobulumas, interneto lėtumas ir labai ilgas valandas trunkantis knygos maketo paruošimas spausdinti. Todėl darbas vykdavo ir naktimis. „Šiuo metu visi procesai vyksta gal penkiasdešimt kartų greičiau“, – priduria rašytoja.

Kalbėdama apie smagius įvykius, pašnekovė prisimena adrenaliną, begalinį džiaugsmą, kuris užliedavo kūną parašius pirmuosius kūrinius. Tačiau ji taip pat sako, kad kai rašytojas išleidžia daugiau nei dešimt knygų, šis jausmas pamažu silpsta.

„Džiaugsmas tampa „darbinis“, jis nebeteikia tiek daug euforijos. Jau nebelauki kiekvienos knygos su nerimu, o tiesiog dirbi – intensyviai, planuotai. Knygos parengimo metu darai maksimaliai tiek, kiek gali daryti. Ir laiko glostyti naują savo leidyklos knygą, grožėtis ja kaskart lieka vis mažiau“, – sako rašytoja.

Pataria nelaukti įkvėpimo – viskas priklauso nuo kompetencijos, analizės ir žinių

Paklausta apie tai, iš kur kyla minčių naujiems projektams, knygoms, edukacijoms, rašytoja tvirtina, kad pačios originaliausios mintys kyla būnant tarp kitų žmonių, seminaruose, mokymuose. „Aš tam tikrą vidinę tylą randu tada, kai kiti kalba. Dažnai iš mokymų ar seminarų parsivežu net ne vieną idėją savo knygoms ar projektams“, – atvirauja Danguolė.

Rašytoja priduria, kad niekada nelaukia įkvėpimo, ypač kalbant apie negrožines, pažintines knygas ir kelionių vadovus. Jos nuomone, viskas priklauso nuo kruopštaus darbo, domėjimosi savo sritimi, nuolatinio mokymosi.

„Jeigu norėsi būti rašytoju, parašyti knygą, tai tu ją ir parašysi, tiesiog reikia susidėlioti planą, skirti daug valandų ir dirbti nelaukiant įkvėpimo. Tiki taip gimsta knygos, kad ir koks genijus būtum“, – sako Danguolė.

„Verslininkas turėtų galvoti kaip vaikas – kad gyvenime yra taisyklės, bet nėra neįveikiamų tvorų“ (D. Kandrotienė)

Paklausta apie rašytojos, ypač vaikų literatūros ir direktorės pareigų suderinimą, Danguolė pripažįsta, kad tai nėra lengva.

„Direktorius dažniausiai įsivaizduojamas su raukšle kaktoje, rimtas ir disciplinuotas, o vaikų literatūroje reikia prisiderinti prie savo skaitytojo amžiaus. Tas amžius gali būti įvairus. Vaikai paprastai yra labai smalsūs, o būti smalsiam versle – taip pat yra didelis privalumas. Juk vaikai dažniausiai nežino jokių ribų, tvorų, sienų. Manau, kad tai yra labai teisingas požiūris į gyvenimą“, – sako Danguolė.

Karantinas atnešė leidyklai ne tik praradimų, bet ir atradimų

Daugelis kultūros sričių karantino metu patyrė nuostolių dėl sustabdytos veiklos. Danguolė pripažįsta, kad edukacijos, kurios leidyklai yra labai svarbios (leidykla rengia edukacijas vaikams ir jaunimui jau 6 metus; edukacijos įtrauktos ir į Kultūros paso programą, – I. A.), taip pat buvo sustabdytos. Tačiau ji priduria, kad išaugo žmonių noras žaisti stalo žaidimus, skaityti knygas ir keliauti po Lietuvą. Taigi, „Terra publica“ šiuo metu leidžia ne tik knygas, bet ir stalo žaidimus. Naujausias, skirtas ateinančiam turizmo ir vasaros sezonui, – žaidimas visai šeimai ,,Įdomiausios kelionės po Lietuvą“.

Leidykla turi ir daugiau ambicingų planų: planuoja leisti dar daugiau aukštos meninės vertės knygų vaikams ir paaugliams, Lietuvos rinkai pasiūlyti daugiau pažintinių lavinamųjų žaidimų, skirtų žaisti namuose ir mokykloje. Kuriamos naujos edukacijos vaikams ir suaugusiesiems.

Asmeninių kūrybinių planų turi ir Danguolė – jos sukurtas literatūrinis personažas Pasaiba iš knygų iškeliavo į edukacijas, pažintinius leidinius, o netrukus – apsigyvens ir unikaliame stalo žaidime. Rašytojos planuose – ir keletas autorinių knygų vaikams.

„Labai įdomu, kad karantino metu išryškėjo kultūriniai skirtumai tarp Lietuvos ir Vakarų šalių. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Airijoje žmonės kovojo už knygas. Vienur, nepaisant draudimų, buvo atidaromi knygynai. Kitur – knyga laikyta būtinuoju produktu. Knygos buvo pristatomos įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, italai kibirėliais kėlė knygas į balkonus, kad tik žmonės galėtų skaityti. Mūsų šalyje knygynai ilgą laiką buvo uždaryti, gelbėjo tik elektroninė prekyba“, – atskleidžia Danguolė.

„Knyga – žmogaus minčių ir laisvės forma“ (D. Kandrotienė)

Paklausta apie tai, ko norėtų palinkėti sau ir leidyklai, rašytoja prisipažįsta, kad labiausiai norėtų gyventi visuomenėje, kurioje knyga būtų suprantama kaip žmogaus tobulėjimo ir laisvės įrankis.

„Kas iš tiesų yra knyga? Knyga nėra popierius, dažai ir gražus viršelis – ji gali būti ir kitų formų, ne tik popierinė. Knyga visų pirma yra turinys. Tačiau būtent spausdinta knyga yra klasikinė turinio perdavimo forma, ir karantinas parodė, kokia ji reikalinga ir vis dar patraukli. Kiek daug malonumo teikia verčiami popieriaus lapai, atotrūkis nuo ekrano, triukšmo, laikas sau ir su savimi. Popierius yra rūšiuojamas ir perdirbamas, tad skeptikai, kalbantys apie kertamus medžius, yra toli nuo tiesos. Knygų spausdinimo technologijos, kaip ir rašto atsiradimas, pakeitė visos žmonijos istoriją. Jei prie visų buities įrenginių pridedamos instrukcijų knygelės, tai knygai instrukcijos nereikia – tai tobulas žmogaus išradimas“, – dalijasi mintimis rašytoja. – Sąmoningas knygų skaitymas – laisvos, išsilavinusios, augančios ir auginančios visuomenės požymis. Sau, savo leidyklai ir savo šaliai labiausiai norėčiau palinkėti būtent laisvų ir išsilavinusių žmonių.“

Teksto autorė: Ilona Abramavičienė