Lietuvoje notarais tarp teisinių profesijų ir institucijų labiausiai pasitiki tiek įvairių socialinių grupių gyventojai, tiek ir verslo atstovai.

Tai rodo dvi sociologinės apklausos, kurias 2021 metų gegužę Lietuvos notarų rūmų užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.

Apklausos metu abiejų tiriamųjų auditorijų buvo paklausta, kuria iš teisinių profesijų ir valstybinių teisinių institucijų pasitikima labiausiai.

Apklaustų gyventojų nuomone, tarp pagal pasitikėjimą pirmauja policininkai  ir notarai: jais pasitiki atitinkamai 66 proc. ir 65 proc. gyventojų. Nepasitiki notarais 6 proc., o policininkais 7 proc. apklaustųjų. Palyginti 2021 metų ir ankstesnių apklausų rezultatus (nuo 2015 m.), pasitikėjimas notarais keitėsi nedaug. Trečioje gyventojų pasitikėjimo vietoje – advokatai, kuriais pasitiki 43 proc. apklaustųjų. Palyginti su ankstesnių metų tyrimų rezultatais, matome, kad gyventojų pasitikėjimas notarais  keitėsi nedaug, pasitikinčių respondentų buvo ir yra apie du trečdalius. Sumažėjo pasitikinčiųjų teisėjais, prokurorais, Konkurencijos taryba.

Tuo tarpu verslo atstovų apklausoje pasitikėjimo lentelėje pirmauja notarai: jais pasitiki 81 proc. įmonių vadovų, o nepasitiki tik 5 proc. Aukštas pasitikėjimas notarais yra būdingas visoms įmonių grupėms. Toliau pagal pasitikėjimą seka policininkai (74 proc.) ir advokatai (63 proc.).

Tarp gyventojų dažniausiai nepasitikintys notarais respondentai kaip to priežastis minėjo nesąžiningumą – 48 proc.  ir didelius įkainius – 37 proc. Šios priežastys dažniausiai buvo minimos ir anksčiau. Tarp verslo atstovų dažniausiai nepasitikintys notarais minėjo didelius įkainius ir nesąžiningumą – po 33 proc.

Respondentams buvo pateikti du klausimai apie koronaviruso (COVID-19) pandemijos įtaką notarų darbui.  Pandemijos laikotarpiu tik maždaug 16 proc. gyventojų tvarkė reikalus notaro biure (dažniau didesnių pajamų grupė – 22 proc.). Dauguma (63 proc.) pandemijos metu besinaudojusių notarų paslaugomis nepatyrė jokių nesklandumų. Dažniausi patirti nesklandumai – ilgesnis susitikimo laiko laukimas (23 proc.), privalomos apsaugos priemonės (14 proc.), trumpesnis notaro ir kliento susitikimas (6 proc.).

Net 60 proc. įmonių vadovų nurodė, kad pandemijos metu nėra tvarkę verslo reikalų notaro biure. Tvarkė verslo reikalus pas notarą 40 proc. įmonių vadovų ar atsakingų įmonių asmenų (20 proc. – vieną kartą, 13 proc. – 2-3 karus, 7 proc. – 4 ir daugiau kartų). Dauguma, beveik du trečdaliai pandemijos metu besikreipusių į notarus  – 64 proc. – jokių nesklandumų nepatyrė. Tie, kas nesklandumų patyrė (36 proc.), dažniausiai skundėsi dėl ilgesnio laukimo laiko susitikimui – 21 proc., dėl privalomų apsaugos priemonių – 14 proc., dėl trumpesnio notaro ir kliento susitikimo laiko – 7 proc.

Lietuvos notarų rūmų užsakyta gyventojų apklausa vyko 2021 m. gegužės mėn. 11 – 21 dienomis. Tikimybinės atrankos būdu, išlaikant proporcijas pagal amžių, lytį, gyvenamą vietą, buvo apklausti 1004 aštuoniolikos metų ir vyresni asmenys, gyvenantys 30-yje šalies miestų ir 35-iuose kaimuose.

Verslo auditorijos apklausa vyko gegužės 6-11 dienomis. Tikimybinės atrankos būdu pagal katalogą buvo apklausti 405 Lietuvos įmonių vadovai ir atsakingi asmenys.