Kiaušinis – daugiau nei 1000 įvairių baltymų šaltinis

Kiaušiniai turi ne tik atskirą skyrelį kiekviename šaldytuve, bet ir savo dieną kalendoriuje – spalio 8-ąją - Pasaulinę kiaušinių dieną. Pirmą kartą ji paminėta 1996 metais Vienoje, tad šiais metais tai jau 25-asis kiaušinių dienos jubiliejus. Vieniems kiaušiniai – tik per Velykas valgomas produktas, kitiems – kiekvieno ryto atributas. Pasaulinę kiaušinių dieną prisimename gerąsias kiaušinių savybes, ir, pasitelkiant specialistus, griauname didžiausius mitus apie šį natūralų baltymų, vitaminų ir mineralų šaltinį.

Ką reiškia ant kiaušinio esantys skaičiai?

Pirmasis iššūkis, su kuriuo susiduriame pirkdami kiaušinius – kaip išsirinkti mums tinkamiausius?

Mindaugas Antanaitis, „Groward Group“ paukštynų direktorius paaiškina – tam, kad galėtume sužinoti kiaušinių kilmę ir vištų laikymo sąlygas, teks atidaryti perkamų kiaušinių dėžutę ir perskaityti ant kiaušinio esantį skaičių ir raidžių derinį.  

Pirmasis skaičius – tai vištų auginimo būdas. 3 – vištos laikomos narvuose, 2 – vištos laikomos ant kraiko, 1 – laisvai tvarte laikomos vištos, turinčios galimybę išeiti į lauką, 0 – ekologinio ūkio vištos. Po pirmojo skaičiaus esančios raidės nurodo kilmės šalį: LT – Lietuva, LV – Latvija, UK – Ukraina. Likusieji skaičiai – paukštyno veterinarinis numeris.

„Kiaušinių kilmę žinoti svarbu, nes Europos Sąjungoje vištų lesalai ir laikymo sąlygos yra griežtai reglamentuojamos, o rytuose ir NVS šalyse reglamentavimas yra ne toks griežtas. Tad, pavyzdžiui, lietuvių mėgstamuose iš Ukrainos kilusiuose kiaušiniuose gali likti ES neleistinų priedų, dedamų į vištų lesalus, pėdsakų“, – sako M. Antanaitis.

Statistika rodo, kad tarp lietuvių vis dar populiariausi narvuose laikomi vištų kiaušiniai, bet po kelerių metų jų lentynose tiesiog nebeliks. „Kasmet investuojame į vištų laikymo sąlygų gerinimą. Šiais metais jau investavome 3,5 mln eurų į įrangos keitimą ir per 3-4 metus planuojame visiškai pereiti prie vištų laikymo ant kraiko, o ateityje – ir prie laisvo vištų laikymo“, – sako „Groward Group“ paukštynų direktorius.

Plauti ar neplauti?

Kiaušiniai iš paukštyno parduotuvių lentynas pasiekia tą pačią ar kitą dieną, ir galioja 28 dienas. Kiaušinius rūšiuoja moderni mašina: kiekvienas kiaušinis pasveriamas, priskiriamas tam tikrai svorio kategorijai, ant jo įspaudžiamas numeris ir atliekama pirmoji dezinfekcija UV šviesa.

„Tai reiškia, kad kiaušinio neliečia jokios cheminės medžiagos, jis yra švarus ir turi pačios vištos sukurtą natūralų apsauginį sluoksnį. Jeigu kiaušinius nuplausime vos parsinešę iš parduotuvės, jų vartojimo terminas sutrumpės. Pakanka kiaušinį nuplauti po tekančiu vandeniu prieš pat vartojimą“, – rekomenduoja M. Antanaitis.

Optimali temperatūra kiaušiniams laikyti yra 2-24 laipsniai šilumos, tad jie puikiai gali stovėti tiesiog spintelėje ar lentynoje. Tiesa, laikydami šaldytuve, galime šiek tiek prailginti kiaušinių galiojimo terminą.

Rinktis rudus ar baltus kiaušinius?

KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros vyriausiasis mokslo darbuotojas, profesorius Romas Gružauskas sako, kad kiaušinio lukšto spalva nėra svarbus kriterijus. Ji priklauso nuo vištos veislės. Kiaušininiai tiek rudu tiek baltu lukštu pasižymi vienoda maistine verte. Į ką svarbu atsižvelgti – tai į kiaušinio lukšto tvirtumą.

„Kokybiškai lesinamos vištos deda kiaušinius tvirtu lukštu, o tvirtas lukštas apsaugo kiaušinį nuo aplinkos poveikio ir išsaugo maistingąsias medžiagas. Tam, kad lukštas būtų tvirtas, višta su lesalu turi gauti pakankamai baltymų, kalcio, fosforo, magnio, lizino ir arginino, jodo, cinko, seleno, vitamino E ir cholino chlorido. Vištų lesalai yra optimizuojami pagal 90 skirtingų kiekybinių ir kokybinių rodiklių, yra nuolatos vykdoma lesalų kokybės kontrolė. Įdomu tai, jog lukšte randama tiek daug kalcio ir jis yra labai gerai įsisavinamas žmogaus organizme. Dėl šios priežasties kai kurie mokslininkai rekomenduoja lukštą sumalti į miltus ir dėti į duoną kaip papildomą kalcio šaltinį“, - sako prof. R. Gružauskas.

Ką rodo trynio spalva?

„Naujausi tyrimai rodo, kad kiaušinyje yra daugiau nei 1000 įvairių baltymų, kurie sudaryti iš žmogaus organizmui būtinų amino rūgščių. Kiaušinyje yra didelis kiekis aukštos maistinės vertės riebalų, kuriuose  gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių, tai Omega-3 ir Omega-6, taip pat mikroelementų (vario, jodo, geležies, seleno, cinko) ir makroelementų (magnio, fosforo, kalio, natrio) bei vitaminų: A, E, D3, B1, folio rūgšties ir  pantoteno rūgšties“, biotino, vitamino K , vitamino B12 – vardija profesorius.

Dar vienas išminties elemento – jodo – šaltinis?

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė dr. Lina Zabulienė priduria, kad kiaušinis gali būti ir vienas iš jodo šaltinių, nes 2018-2020 m. atliktas NATRIJOD tyrimas parodė, kad mūsų šalyje net 50 proc. suaugusiųjų ir 30 proc. vaikų suvartoja per mažai jodo.

„Jodas žmogaus organizmui būtinas mikroelementas, reikalingas ne tik skydliaukės hormonų, reguliuojančių medžiagų ir energijos apykaitą, audinių diferenciaciją, vaikų protinį ir fizinį vystymąsi ir augimą, sintezei, bet ir kitų organų veiklai. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad jodo stoka yra pagrindinis išvengiamas smegenų pažeidimo veiksnys, todėl tinkamą jodo kiekį  Ypač svarbu suvartoti vaikams ir nėščioms moterims.

Pagrindiniai jodo šaltiniai yra joduota druska ir duona, kurią kepant naudojama joduota druska, taip pat pienas ir kiaušiniai. Kadangi vis daugiau žmonių atsisako druskos, nevalgo duonos ar negeria pieno, kiaušiniai galėtų būtų alternatyviu jodo šaltiniu“, – sako doc. dr. L. Zabulienė.  

Ar bijoti cholesterolio?

Profesorius R. Gružauskas teigia, kad naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog priežastinio ryšio tarp iš kiaušinio gauto cholesterolio ir bendrojo cholesterolio kiekio padidėjimo žmogaus kraujo plazmoje nėra.

„Netgi priešingai – kiaušiniuose esančios medžiagos apsaugo žarnyno gleivinę, lizocimas ir globulinas veikia antibakteriškai ir gerina imunitetą, trynyje esantys ILP proteinai skatina vaikų augimą, linolo rūgštis saugo širdies kraujagyslių sieneles nuo aterogenezės, vitaminas E ir selenas veikia kaip stiprūs antioksidantai“, - pagrindinį mitą apie kiaušinius sugriauna prof. R. Gružauskas.