Spaudos centras
Spaudos centras
Artėjant Europos Vadovų Tarybai (EVT), vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitikime su Prezidentu Gitanu Nausėda pristatė, kas jau padaryta siekiant pokyčių Europos Sąjungos (ES) migracijos politikoje. Per kelis mėnesius surengta per 40 dvišalių ir daugiašalių ministrės susitikimų su ES institucijomis ir agentūromis, valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, po derybų su Europos Komisija (EK) Lietuva gavo beveik 37 mln. eurų paramą migracijos krizės valdymo išlaidoms padengti. Taip pat Vidaus reikalų ministerija parengė ir pasiūlymus, kaip reikėtų keisti ES teisės aktus, kad jie atlieptų dabartinius iššūkius ir sudarytų teisines prielaidas veiksmingai gintis nuo hibridinės atakos. Vidaus reikalų ministrės iniciatyvą dėl šių pasiūlymų įgyvendinimo Lietuvą palaiko trylika ES šalių ministrų. Pasak ministrės, Europa mus girdi, tačiau būtina paramos siekti ir aukščiausiu lygmeniu – EVT. A. Bilotaitė dar rugpjūčio mėnesio viduryje kreipėsi į Prezidentą, prašydama EVT kelti klausimą dėl būtinybės keisti ES teisės aktus.
„Lietuva, siekdama keisti ES teisės aktus valstybės sienos apsaugos ir migracijos srityse ir juos pritaikyti prie naujos realybės, atliko daugybę veiksmų ir sulaukė plataus tarptautinio palaikymo. Mums pavyko pasiekti, kad Baltarusijos režimo organizuotos hibridinės agresijos akivaizdoje Europa išliktų vieninga – nelegalus sienos kirtimas, neteisėta migracija Europai nepriimtina ir nebus toleruojama“, – teigė vidaus reikalų ministrė.
Siekdama greitesnių sprendimų, vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė inicijavo bendrą migracijos politikos pokyčius palaikančių ES ministrų kreipimąsi į EK.
Kreipimąsi pasirašė Lietuvos ir vienuolikos ES valstybių narių – Austrijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Slovėnijos, Vengrijos – vidaus reikalų ministrai. Spalio 8 d. vykusio ES Vidaus reikalų tarybos posėdžio metu palaikymą išreiškė dar Rumunija bei ES Tarybai pirmininkaujanti Slovėnija. Taigi, daugiau kaip pusė – 14 ES valstybių narių – siekia būtino pokyčio ES teisėje.
EK adresuotame laiške pabrėžiama būtinybė stiprinti ES išorės sienų apsaugą, fizinio barjero įrengimui ties ES išorės sienomis skirti ES finansavimą ir užkirsti kelią nedemokratiniams režimams piktnaudžiauti ES prieglobsčio sistema.
„Mūsų atsakomybė – užtikrinti ES išorinės sienos kontrolę. Tai atspindi ir visų ES valstybių narių interesus. Fizinis barjeras – tai veiksmingas būdas apsiginti nuo nedemokratinio režimo išpuolių ateityje. Nė viena trečioji šalis neturėtų naudotis mūsų prieglobsčio sistema, siekdama daryti politinį spaudimą ir šantažuoti ES bei jos valstybes nares“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Pasiūlymai, kaip reikėtų keisti ES teisę, kad valstybės narės, gindamos nacionalinį saugumą, galėtų veikti greitai ir proporcingai grėsmei, Lietuvos iniciatyva buvo parengti dar rugsėjo mėnesį. Tuomet vidaus reikalų ministrė ir pakvietė ES šalis nares vienytis ir kartu siekti greitesnių pokyčių. Per kelis mėnesius įvyko per 40 dvišalių ir daugiašalių ministrės susitikimų su ES ir kitų šalių bei tarptautinių organizacijų atstovais.
Spalio 8 d. Lietuvą pasiekė pirmoji EK finansinės paramos dalis – beveik 30 mln. eurų – neteisėtos migracijos krizei suvaldyti. Tai yra Vidaus reikalų ministerijos derybų su EK rezultatas. Iš viso EK Lietuvai skyrė 37 mln. eurų paramos.
EK skirtomis lėšomis bus padengtos Lietuvos patirtos išlaidos, susijusios su migrantų apgyvendinimo vietų saugumo užtikrinimu, maitinimu, švietimu, taip pat su migrantų priėmimo ir sulaikymo infrastruktūra, prieglobsčio procedūromis, kitomis būtinomis paslaugomis. Be to, šios lėšos bus skirtos pareigūnų atlyginimų priedams padengti.
Prasidėjus migracijos krizei Lietuvai sulaukė visokeriopos ES šalių pagalbos – diplomatinės, ekspertinės, finansinės ir humanitarinės. Pagal ES civilinės saugos mechanizmą Lietuva sulaukė humanitarinės pagalbos – palapinių ir modulinių namelių, lovų, antklodžių, baldų, elektros generatorių, šildytuvų ir kitokios migrantams apgyvendinti reikalingos įrangos iš 18 šalių. Iš Čekijos Lietuva sulaukė finansinės paramos – 13,5 mln. Čekijos kronų (apie 530 tūkst. eurų), o iš Kipro – 20 tūkst. eurų kovai su neteisėta migracija ir išorinei ES sienai saugoti.